Po 20 metų vėl prabilo žmogus, buvęs šalia Steve’o Irwino paskutinėmis akimirkomis: jo prisiminimai sujaudino milijonus

Praėjo lygiai du dešimtmečiai nuo dienos, kai pasaulį apskriejo sunkiai suvokiama žinia – būdamas vos 44-erių mirė vienas garsiausių pasaulio gamtosaugininkų ir televizijos veidų Steve’as Irwinas.

Žmogus, kurį milijonai žiūrovų pažinojo kaip energingąjį „Krokodilų medžiotoją“, daugybę metų prieš televizijos kameras drąsiai artindavosi prie laukinių gyvūnų ir kartu mokė žmones juos gerbti.

2006 metų rugsėjo 4-ąją eilinė filmavimo diena Australijoje baigėsi tragedija.

Dabar, minint 20-ąsias S. Irwino mirties metines, jo ilgametis operatorius ir bičiulis Justinas Lyonsas dar kartą papasakojo apie dieną, kurios nepamiršo iki šiol.

Būtent jis buvo šalia S. Irwino lemtingomis akimirkomis.

Rytas niekuo neišsiskyrė

Filmavimo grupė tą dieną dirbo prie Didžiojo barjerinio rifo Kvinslande.

Buvo filmuojamas projektas „Ocean’s Deadliest“, o pagrindinis komandos tikslas buvo nufilmuoti tigrinius ryklius.

Tačiau sąlygos nebuvo palankios, todėl S. Irwinas ir J. Lyonsas nusprendė paieškoti kitų įdomių jūros gyvūnų.

Netrukus jie pastebėjo didelę rają.

Operatoriui tai neatrodė kaip kažkas neįprasto. Per daugelį bendro darbo metų jie panašius gyvūnus buvo filmavę daugybę kartų.

Rajos paprastai nėra linkusios pulti žmonių ir, pajutusios pavojų, dažniausiai stengiasi pasitraukti.

Todėl niekas negalėjo numatyti, kad būtent šis susitikimas taps paskutiniu S. Irwino filmavimu.

Norėjo nufilmuoti dar vieną kadrą

J. Lyonsas prisiminė, kad jie jau buvo nufilmavę nemažai medžiagos ir nusprendė padaryti dar vieną kadrą.

Operatorius turėjo filmuoti iš priekio, o S. Irwinas – priplaukti prie gyvūno iš kitos pusės.

Iš pradžių raja išliko rami.

Tačiau S. Irwinui priartėjus situacija staiga pasikeitė.

Manoma, kad gyvūnas galėjo palaikyti virš jo atsiradusį žmogaus siluetą plėšrūnu ir instinktyviai pradėjo gintis.

S. Irwinas buvo sunkiai sužeistas.

J. Lyonsas nedelsdamas nutraukė filmavimą ir kartu su kitais komandos nariais puolė padėti savo bičiuliui.

Paskutiniai žodžiai operatoriui įstrigo visam gyvenimui

Komanda skubėjo S. Irwiną nugabenti ten, kur jam galėtų būti suteikta medicinos pagalba.

Operatorius pasakojo, kad visi aplinkui stengėsi jį palaikyti ir ragino nepasiduoti.

Tačiau pats gamtosaugininkas, anot J. Lyonso, jau suprato situacijos rimtumą.

Paskutinė jo operatoriui pasakyta mintis buvo labai trumpa – jis pasakė suprantantis, kad miršta.

Šią akimirką J. Lyonsas prisimena ir po dvidešimties metų.

Medikams S. Irwino išgelbėti nepavyko.

2006 metų rugsėjo 4 dieną jam buvo 44-eri.

Operatorius apie tai buvo kalbėjęs ir anksčiau

Svarbu patikslinti vieną detalę, kurią kai kurios dabartinės antraštės gali sudaryti įspūdį suprasti kitaip.

S. Irwino paskutinės akimirkos nėra pirmą kartą atskleistos tik dabar, praėjus 20 metų.

J. Lyonsas apie lemtingą dieną viešai išsamiau pasakojo jau anksčiau, įskaitant 2014 metų interviu.

Tačiau 2026 metais, minint 20-ąsias gamtosaugininko mirties metines, jo prisiminimai vėl atsidūrė dėmesio centre.

Australijos „60 Minutes“ specialiame pasakojime „Steve Irwin: A Wild Life“ buvo prisimintas S. Irwino gyvenimas, jo darbas ir žmonės, kurie daugybę metų buvo šalia jo.

Tarp jų – ir J. Lyonsas.

Todėl dabar ši istorija vėl apskriejo pasaulio žiniasklaidą.

Lemtinga akimirka buvo nufilmuota

Dar viena šios istorijos detalė daugelį metų kurstė žmonių smalsumą.

Filmavimo kamera veikė ir nelaimės metu.

S. Irwinas buvo žinomas dėl taisyklės, kad jo operatoriai turėtų tęsti filmavimą net sudėtingose situacijose, todėl dalis lemtingo įvykio buvo užfiksuota.

Tačiau ši medžiaga viešai nebuvo parodyta.

Internete per daugelį metų buvo pasirodę vaizdo įrašų, neva rodančių S. Irwino mirtį, tačiau jo našlė Terri Irwin yra sakiusi, kad tokie internete plitę įrašai buvo klastotės.

Autentiškos medžiagos šeima viešinti neketino.

Ir tai, panašu, nesikeičia net praėjus dviem dešimtmečiams.

Jo šeima pasirinko kitą kelią

Po S. Irwino mirties jo pradėtas darbas nesustojo.

Jo žmona Terri bei vaikai Bindi ir Robertas toliau tęsė šeimos veiklą gamtosaugos srityje.

Bindi, kuriai tėvo mirties metu buvo vos aštuoneri, vėliau tapo viena žinomiausių Australijos gamtosaugos ambasadorių.

Robertas taip pat pasirinko gyvenimą, glaudžiai susijusį su gyvūnais ir jų apsauga.

Šeima iki šiol aktyviai dalyvauja „Australia Zoo“ veikloje ir tęsia S. Irwino pradėtą gamtosaugos misiją.

Todėl jo pavardė Australijoje iki šiol reiškia gerokai daugiau nei senos televizijos laidos.

Praėjo 20 metų, tačiau žmonės jo nepamiršo

S. Irwino fenomenas buvo ne vien gebėjimas prieiti prie gyvūnų taip arti, kaip nedrįsdavo daugelis kitų televizijos vedėjų.

Jis sugebėjo sudėtingas gamtosaugos temas pateikti taip, kad jos būtų įdomios milijonams žmonių.

Jo emocijos prieš kamerą buvo didžiulės, tačiau pagrindinė žinutė beveik visada išlikdavo ta pati – laukinių gyvūnų nereikia bijoti ar naikinti, juos reikia suprasti ir saugoti.

Būtent todėl 2026 metų rugsėjo 4-ąją, minint 20 metų nuo jo mirties, Australijoje vėl pasirodė daugybė prisiminimų apie „Krokodilų medžiotoją“.

ABC kalbinti žmonės, kurie kartu su juo dirbo, pasakojo, kad net po dviejų dešimtmečių S. Irwino buvimas jiems atrodo neįtikėtinai gyvas.

Paskutinis filmavimas tapo istorijos dalimi

Tą 2006 metų rytą niekas filmavimo komandoje nežinojo, kad ruošiasi užfiksuoti paskutines vieno garsiausių pasaulio gamtosaugininkų darbo akimirkas.

Jie tiesiog ieškojo dar vieno gero kadro.

Po kelių minučių viskas pasikeitė.

Tačiau po dvidešimties metų S. Irwino istorija prisimenama ne vien dėl tragiškos jos pabaigos.

Jo šeima tęsia pradėtus darbus, „Australia Zoo“ išlieka glaudžiai susijęs su Irwinų vardu, o naujos kartos atranda senus „Krokodilų medžiotojo“ įrašus.

Žmogaus, kuris buvo šalia S. Irwino paskutinėmis akimirkomis, prisiminimai šiandien primena ne tik vieną tragišką dieną. Jie primena ir tai, kokį pėdsaką per vos 44 gyvenimo metus jis sugebėjo palikti milijonams žmonių visame pasaulyje.

---