Tomas L.
Kitąmet pensininkų laukia didesnės pensijos. Valdžia tam žada panaudoti „Sodros“ biudžeto perviršį, o pensijos galėtų augti ir daugiau nei 10 proc.
Pažadai didinti pensijas – strategija prieš rinkimus?
Kai kurie kritikai sako, kad tai nėra tvarus šaltinis pensijų didinimui. Dabartinė valdžia kaltinama, kad tokį žingsnį daro prieš rinkimus ir taip jiems ruošiasi. Ar sutiktumėte su tokia mintimi?
B. Gruževskis: Man nesvarbu – prieš rinkimus ar po rinkimų. Svarbu, kad būtų daroma racionaliai, atsakingai ir pagrįstai. Todėl sakau, kad pradėti reikia nuo duomenų bazės sudarymo. Tam, kad pradėtume tokį rimtą indeksavimą, pirmiausia reikia padaryti namų darbus. Pagrindinius jau pasakiau.
Reikia daryti ne pagal liniuotę. Tai yra pasenęs, faktiškai XX amžiaus pabaigos būdas. XXI amžiuje dalis Lietuvos gyventojų skris į Marsą, o mes dar pagal liniuotę indeksuojame pinigus, didindami skurdą ir silpniausių gyventojų grupių atsilikimą.
R. Lazutka: Du dalykai paprastai minimi – reikia sukurti rezervus 10 ar 20 metų į priekį. Kodėl tik pensininkų sąskaita? Pripažįstame, kad daug pensininkų skursta, o rezervai yra kuriami jų sąskaita, ribojant pensijų didinimą.
Kodėl niekas negalvoja sukurti rezervo, tarkime, kitose srityse? Juk reikės finansuoti ir policininkus, o dirbančiųjų skaičius bus mažesnis, kaip kolega minėjo. Žmonės moka mokesčius ne tik „Sodrai“, bet ir į valstybės biudžetą, iš kurio išlaikoma policija, kariuomenė, keliai, visa infrastruktūra.
Kodėl mes nekaupiame kitur rezervų, o tik šioje srityje? Man atrodo, tai yra tiesiog argumentas tiems žmonėms neduoti, kadangi jie yra silpni ir jiems galima neduoti. Kitas dalykas – dėl kažkokio išlyginimo. Didesnis skirtumas yra ne tarp pensininkų.
Negalime sakyti, kad mažas pensijas padidinsime, o didelių nedidinsime arba didinsime mažiau ir taip jos susilygins. Tai irgi būtų neteisinga, nes žmonės į „Sodrą“ mokėjo labai skirtingai.
Vieni dirbo už mažas algas, kiti – už dideles, ir jie tikisi, kad tai atsispindės jų pensijose. Negalime jų visiškai suvienodinti ir labai sumažinti skirtumų. Dabar tie skirtumai jau nėra dideli. Žmonės, kurie labai ilgai dirbo kvalifikuotus darbus, skundžiasi, kad jų pensijos nedaug didesnės už tų, kurie dirbo mažai.
Pagrindinė nelygybė yra tarp pensininkų ir dirbančios kartos. Vėl paminėsiu skaičių: mūsų pensininkų pajamų mediana, tai yra vidurinio pensininko pajamos, sudaro 60 proc. darbingo amžiaus gyventojų pajamų. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 90 proc. Tai reiškia, kad pensininkų pajamos nuo darbingo amžiaus žmonių pajamų skiriasi tik 10 proc., o pas mus skirtumas yra 40 proc.
Kartoju, taip yra nebūtinai tik turtingose šalyse. Toje pačioje Lenkijoje pensininko vidutinės pajamos, ne vien pensija, aišku, nes kai kurie dirba, kai kurie turi verslus, sudaro 90 proc. darbingo amžiaus žmonių pajamų.
Vietoje tokių sudėtingų statistikos duomenų televizijoje tiesiog pasakysiu: praeikite Vilniaus gatvėmis savaitgalį ar paprastą vasaros vakarą. Kiek ten matysite pensinio amžiaus žmonių? Lietuvoje iš esmės kas ketvirtas gyventojas jau yra pensinio amžiaus. Ar ten matysite kas ketvirtą pensinio amžiaus žmogų? Ne.
Jeigu nueisite į oro uostą, kur žmonės dabar skrenda poilsiauti į užsienį, ar net į prekybos centrus, kur yra brangesnės parduotuvės, kiek ten matysite pensininkų? Paprastai jų yra labai nedaug, nes jie nepajėgūs taip pramogauti ir išlaidauti.
Darbingo amžiaus žmonės irgi yra labai įvairūs, bet vis tiek santykinai, vidutiniškai, jie gyvena daug geriau. Tai reiškia, kad visuomenėje jie turėtų daugiau prisidėti prie pensininkų finansavimo.
Pagal BVP mes pensijoms išleidžiame 7 proc., Europos Sąjungos vidurkis yra 11 proc., Lenkijoje – irgi 11 proc. Tiesiog mes, kaip visuomenė, pensininkams neatiduodame tiek, kiek įprasta atiduoti Europos Sąjungoje.
Kai dabar jau yra susikaupęs ir metinis biudžeto perteklius, ir rezervas, tai yra tiesiog atsikalbinėjimai, kad ir toliau būtų palaikoma skurde didžioji dalis žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus. Jie palieka infrastruktūrą, kultūrą, tuos pačius įstatymus – jie viską sukūrė ir dabar išeina.
Štai 40 tūkst. ateina į pensiją ir 40 tūkst. išeina, kaip sakiau, į geresnį pasaulį, ir viską palieka jaunesnei kartai, kuri dabar dirba. Sakoma: „Žiūrėkite, jiems kada nors po 30 ar 50 metų bus sunku.“ Jiems nebus sunku, nes technologijos eina į priekį.
Jeigu į darbo rinką ateis ne 40 tūkst. žmonių, o 29 tūkst., jie dirbs su dirbtiniu intelektu ir prigamins produktų bei paslaugų daug daugiau negu dabar. Jie tikrai gyvens daug geriau, nepaisant to, kad dirbančiųjų bus mažiau.
R. Lazutka: Ką reiškia, kad policininkai gali pasirūpinti savimi? Jie gauna algas iš valstybės biudžeto. Jeigu valstybės biudžetas bus mažas ir algos negalės didėti, tai kaip jie pasirūpins savimi? Pradės reketuoti kur nors? Jie nereketuos.
B. Gruževskis: Romai, taip pat ir mokytojai, ir visi kiti biudžetinio sektoriaus žmonės neturės pinigų. Pensinio amžiaus žmonės išvis neturės pajamų šaltinio. Tame ir yra esmė. Aš pirmiausia pasakiau ir akcentavau, kad esu už indeksavimą ir kryptingą vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo lygio didinimą, bet turime tai daryti racionaliai.
Pats rezervas turi prasmę. Aišku, yra perviršis, yra ir kitų šaltinių. Svarbiausia – kaip tai darysime. Tas pasenęs būdas viską daryti pagal liniuotę tik didina skurdą, prieš kurį lyg ir norime kovoti. Nieko taip nepasieksime.
R. Lazutka: Daug didesnę prasmę turi rezervai pensininkų sąskaitose. Daug prasmingiau, kai žmonės, kurie nugyveno visą amžių, kurių sveikata jau yra silpna ir kuriems šiame pasaulyje liko nebeilgai gyventi, turi rezervų savo sąskaitose. Jeigu jų neišnaudos, paliks savo vaikams ir vaikaičiams.
Paprastai vadinamajame civilizuotame pasaulyje taip ir yra, išskyrus kai kurias pokomunistines šalis, kuriose silpnesni žmonės, nesvarbu, ar jie būtų neįgalūs, pensininkai, ar skurstantys, yra tiesiog nustumiami į šoną. Jie vis laukia ir laukia to geresnio gyvenimo ir vis nesulaukia.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
