Aidas Užkuraitis
Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodė visiškai aiški. Į traukinį įlipusi moteris vagone pastebėjo du paukščius ir pamanė, kad šie netyčia pateko į vidų bei nebegali ištrūkti.
Todėl išlipusi stotyje ji nusprendė apie neįprastus keleivius perspėti geležinkelio darbuotojus.
Tačiau jų reakcija buvo visiškai kitokia, nei moteris tikėjosi.
Darbuotojai ne tik nenustebo – jie paaiškino, kad šią paukščių porą jau pažįsta. Pasirodo, sparnuoti keleiviai traukiniais naudojasi reguliariai, turi pamėgtą maršrutą ir, kaip atrodo iš jų elgesio, puikiai supranta, kada reikia išlipti.
Internete paviešintas vaizdo įrašas netrukus apskriejo pasaulį, o paukščių elgesys sudomino ir mokslininkus.
Viskas prasidėjo nuo įprastos kelionės
Neįprastą istoriją užfiksavo Australijos ABC televizijos tinklo prodiuserė Jackie Dent.
Sidnėjaus Roseville stotyje įlipusi į priemiestinį traukinį ji vagone pastebėjo dvi indines mainas.
Paukščiai ramiai tupėjo ant keleivių sėdynių atlošų.
Jie neatrodė išsigandę, nesiblaškė po vagoną ir nesistengė desperatiškai ieškoti išėjimo.
Vis dėlto J. Dent pagalvojo, kad paukščiai galėjo netyčia įskristi pro atidarytas duris ir dabar yra įstrigę važiuojančiame traukinyje.
Todėl išlipusi Chatswood stotyje ji apie juos pranešė darbuotojams.
Ir būtent tada istorija tapo kur kas įdomesnė.
„Jie žino, kur reikia išlipti“
Pasak J. Dent, geležinkelio darbuotoja į jos perspėjimą sureagavo juokdamasi.
Pasirodo, gelbėti paukščių visiškai nereikėjo.
Darbuotojams ši mainų pora jau buvo pažįstama.
Jie paaiškino, kad paukščiai reguliariai naudojasi Šiaurės pakrantės geležinkelio linija.
Dar įdomiau – jų kelionės nėra visiškai atsitiktinės.
Pasak darbuotojų ir vietinių keleivių, paukščiai paprastai įlipa Lindfildo stotyje, važiuoja traukiniu ir išlipa Artarmono stotyje.
Vėliau jie grįžta.
Toks elgesys kartojasi pakankamai dažnai, kad traukinių darbuotojai prie sparnuotų keleivių jau priprato.
Vaizdo įrašas tapo sensacija
J. Dent neįprastą susitikimą nufilmavo ir paskelbė socialiniuose tinkluose.
Reakcija buvo milžiniška.
Vaizdo įrašas sulaukė milijonų peržiūrų, o komentaruose pradėjo atsiliepti žmonės, kurie teigė šiuos paukščius matę ir anksčiau.
Kai kurie nuolatiniai keleiviai pasakojo pastebėję, kad mainos laukia traukinio, o atsidarius durims ramiai įskrenda į vagoną.
Dar įdomesnis jų elgesys kelionės metu.
Paukščiai nesiblaško ir neatrodo pasimetę. Jie tiesiog laukia, kol traukinys pasieks vietą, kurioje nori išlipti.
Atsidarius tinkamos stoties durims, sparnuoti keleiviai palieka vagoną.
Be bilieto, be telefono ir, žinoma, be jokios programėlės.
Bet ar paukščiai iš tikrųjų moka traukinių tvarkaraštį?
Čia verta atskirti smagią interneto istorijos dalį nuo to, ką iš tikrųjų galima įrodyti.
Nėra pagrindo teigti, kad paukščiai supranta traukinių tvarkaraštį taip, kaip jį supranta žmogus.
Tačiau jų elgesys gali būti ne mažiau įspūdingas.
Mainos gali išmokti atpažinti pasikartojančius aplinkos signalus.
Jos gali orientuotis pagal vietą, aplinką, kelionės trukmę, stočių seką, garsus ar kitus reguliariai pasikartojančius požymius.
Todėl visiškai įmanoma, kad paukščiai išmoko atpažinti maršrutą ir supranta, kada atėjo laikas palikti traukinį.
Mokslininkės paukščių elgesys nenustebino
Niukaslio universiteto mokslininkė Andrea Griffin, tyrinėjanti paukščių elgseną, paaiškino, kad vaizdo įrašas jos visiškai nenustebino.
Indinės mainos pasižymi gebėjimu itin gerai prisitaikyti prie žmogaus sukurtos aplinkos.
Jos geba pastebėti pasikartojančius įvykius ir išmokti jais pasinaudoti.
Pavyzdžiui, paukščiai gali suprasti, kaip veikia automatiškai atsidarančios pastatų durys, arba pastebėti reguliariai pasikartojančius miesto gyvenimo procesus.
Jie gali išmokti, kada tam tikroje vietoje pasirodo šiukšlių surinkimo automobilis ar kada atsiranda galimybė rasti maisto.
Traukinys tokiu atveju gali būti tiesiog dar viena žmogaus sukurta sistema, kurią sumanūs paukščiai išmoko panaudoti savo naudai.
Australijoje jos – ne visų laukiamos viešnios
Šioje istorijoje yra dar viena įdomi detalė.
Indinės mainos Australijoje nėra vietinė paukščių rūšis.
Natūraliai jos paplitusios Pietų ir dalyje Centrinės Azijos.
Į Australiją šie paukščiai buvo atvežti XIX amžiuje. 1862 metais mainos paleistos Melburne, tikintis, kad jos padės kontroliuoti vabzdžius.
Tačiau vėliau paukščiai pradėjo sparčiai plisti.
Dabar mainos dažnai sutinkamos Australijos miestuose, ypač Sidnėjuje ir Melburne, o šalyje jos laikomos invazine rūšimi.
Jų gebėjimas prisitaikyti prie miestų yra viena priežasčių, kodėl šie paukščiai taip sėkmingai paplito.
Miestas joms tapo natūralia aplinka
Žmonėms miestas gali atrodyti kaip labai sudėtinga sistema – automobiliai, traukiniai, šviesoforai, pastatai ir tūkstančiai nuolat judančių žmonių.
Tačiau kai kurios gyvūnų rūšys išmoko šią sistemą perskaityti.
Paukščiui nebūtina suprasti, kas yra „8.42 val. traukinys į miesto centrą“.
Pakanka išmokti, kad tam tikroje vietoje reguliariai sustoja didelis objektas, jo durys atsidaro, o patekus į vidų galima greitai nukeliauti į kitą pažįstamą vietą.
Jeigu toks elgesys pasiteisina, gyvūnas jį kartoja.
Po daugybės kelionių tai gali atrodyti beveik taip, lyg paukštis iš tiesų būtų išstudijavęs geležinkelio žemėlapį.
Paprastas vaizdo įrašas atskleidė kai ką daugiau
Būtent todėl dviejų Sidnėjaus mainų istorija tapo tokia populiari.
Tai ne vien juokingas vaizdelis apie du paukščius traukinyje.
Jis primena, kaip greitai kai kurie gyvūnai sugeba prisitaikyti prie aplinkos, kurią sukūrė žmogus.
Dar įdomiau tai, kad šiuo atveju elgesys, panašu, kartojasi.
Tie patys paukščiai pasirodo toje pačioje geležinkelio linijoje, keliauja tarp pažįstamų vietų, o darbuotojai jų jau nebelaiko pasiklydusiais įsibrovėliais.
Kai J. Dent pamatė du paukščius vagone, ji manė, kad jiems reikia pagalbos. Geležinkelio darbuotojai žinojo kai ką, ko nežinojo ji – šiems keleiviams pagalbos nereikėjo. Jie, panašu, puikiai žinojo, kur keliauja.
