Aidas Užkuraitis
Nors šildymo sezonas dar neprasidėjo, gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Daliai žmonių ši parama gali padengti didžiąją normatyvinių šildymo išlaidų dalį, tačiau kompensacija automatiškai neskiriama – būtina pateikti prašymą ir reikalingus duomenis.
Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nurodoma, kad nuo rugsėjo 1 dienos iki einamojo šildymo sezono pabaigos pateikus prašymą kompensacija gali būti skirta visam šildymo sezonui. Tai reiškia, kad gyventojams nebūtina laukti pirmųjų didelių sąskaitų.
Svarbiausia žinia – teisę į kompensaciją gali turėti ne tik socialines pašalpas gaunantys žmonės. Pasitikrinti verta vieniems gyvenantiems senjorams, mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, vienišiems tėvams, ne visą darbo laiką dirbantiems asmenims ir gyventojams, kurių pajamos sumažėjo.
Oficialus pavyzdys: žmogui lieka mokėti 11,10 euro
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia konkretų vieno gyvenančio žmogaus skaičiavimo pavyzdį.
Jeigu vieno žmogaus mėnesio pajamos siekia 810 eurų, pirmiausia iš šios sumos atimamas 699 eurų valstybės remiamas dydis:
810 – 699 = 111 eurų.
Gyventojas už normatyvinio ploto šildymą turėtų sumokėti ne daugiau kaip 10 procentų nuo likusios sumos:
111 × 10 proc. = 11,10 euro.
Likusi normatyvinių būsto šildymo išlaidų dalis galėtų būti kompensuojama. Šiame pavyzdyje vertinamas vienam gyvenančiam žmogui taikomas 50 kvadratinių metrų būsto ploto normatyvas.
Tai nereiškia, kad kiekvienam senjorui už šildymą reikės mokėti būtent 11,10 euro. Galutinė suma priklauso nuo žmogaus pajamų, turto, būsto dydžio, šildymo kainos ir suvartotos energijos kiekio. Tačiau oficialus pavyzdys parodo, kad net ir gaunant didesnę nei minimalią pensiją verta pasitikrinti, ar kompensacija nepriklauso.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Skaičiuojant vienam gyvenančio žmogaus kompensaciją, iš jo gaunamų mėnesio pajamų atimami 699 eurai. Gyventojas už normatyvinį būsto šildymą turi sumokėti 10 procentų nuo likusio skirtumo.
Šeimai skaičiavimas kitoks. Iš bendrų šeimos pajamų atimama po 466 eurus kiekvienam šeimos nariui, o gyventojams tenkanti šildymo išlaidų dalis sudaro 10 procentų nuo likusios sumos.
Pavyzdžiui, jeigu dviejų žmonių šeimos bendros mėnesio pajamos siekia 1 100 eurų, skaičiavimas būtų toks:
1 100 – 932 = 168 eurai.
Dešimt procentų nuo šios sumos sudaro 16,80 euro. Tai būtų šeimai tenkanti normatyvinių šildymo išlaidų dalis, o reikalavimus atitinkanti likusi dalis galėtų būti kompensuojama.
Galutinį sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima savivaldybė, įvertinusi pateiktus duomenis.
Svarbus būsto ploto apribojimas
Kompensuojama ne visa bet kokio dydžio būsto šildymo sąskaita, o tik normatyviniam plotui tenkančios išlaidos.
Vienam gyvenančiam žmogui taikomas 50 kvadratinių metrų normatyvas. Šeimai skiriama:
- 38 kvadratiniai metrai pirmajam šeimos nariui;
- 12 kvadratinių metrų antrajam;
- po 10 kvadratinių metrų trečiajam ir kiekvienam kitam šeimos nariui.
Taigi keturių asmenų šeimai būtų taikomas 70 kvadratinių metrų normatyvinis plotas. Jeigu būstas yra didesnis, už normatyvą viršijančio ploto šildymą gyventojai paprastai moka patys.
Kompensacija priklauso ne tik turintiems centrinį šildymą
Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kompensaciją gali gauti tik daugiabučiuose su centriniu šildymu gyvenantys žmonės. Tai nėra tiesa.
Parama gali būti skiriama nepriklausomai nuo naudojamo šildymo būdo. Dėl jos gali kreiptis gyventojai, būstą šildantys:
- centralizuotai tiekiama šiluma;
- dujomis;
- elektra;
- malkomis;
- granulėmis ar kitu kuru.
Kreipiantis dėl kompensacijos už malkas ar kitą kietąjį kurą gali reikėti pateikti papildomą informaciją apie naudojamą kurą, jo kainą ir sunaudotą kiekį.
Kreiptis gali ir būsto nuomininkai
Kompensacija nėra skirta vien būsto savininkams. Jos gali prašyti ir būstą nuomojantys gyventojai, tačiau nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu ir įregistruota viešajame registre.
Jeigu sutartis neįregistruota, savivaldybei gali nepakakti teisinio pagrindo kompensacijai skirti. Todėl nuomininkams verta iš anksto pasitikrinti savo nuomos sutarties statusą.
Skolos dar nereiškia, kad parama nepriklauso
Šildymo skolų turintys gyventojai neturėtų automatiškai manyti, kad kompensacijos gauti negalės.
Ministerija nurodo, kad įsiskolinęs žmogus gali įgyti teisę į kompensaciją, jeigu su energijos ar šilumos tiekėju sudaro susitarimą dėl skolos grąžinimo. Pagal tokį susitarimą paprastai numatomas laipsniškas įsiskolinimo padengimas.
Todėl susidūrus su sunkumais verta kreiptis ne tik į savivaldybę, bet ir į paslaugos tiekėją. Ignoruojama skola gali didėti, o sudarytas grąžinimo susitarimas gali atverti kelią kompensacijai.
Vertinamos ne tik pajamos
Sprendžiant, ar gyventojui priklauso parama, vertinamos ne vien gaunamos pajamos. Savivaldybė taip pat gali vertinti žmogaus ar šeimos turimą turtą: būstus, žemę, transporto priemones, santaupas ir kitą registruotą nuosavybę.
Tai nereiškia, kad nedidelės santaupos ar vienintelis gyvenamasis būstas automatiškai panaikina teisę į paramą. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama pagal įstatymuose nustatytus turto normatyvus.
Dėl šios priežasties nereikėtų iš anksto nuspręsti, kad kompensacija nepriklauso. Patikimiausią atsakymą pateiks savivaldybės socialinės paramos specialistai.
Galima gauti ir vandens kompensacijas
Tuo pačiu prašymu gyventojai gali kreiptis ne tik dėl šildymo, bet ir dėl geriamojo bei karšto vandens išlaidų kompensavimo.
Geriamojo vandens išlaidų dalis kompensuojama, kai normatyvinės išlaidos viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio žmogaus pajamų. Karšto vandens atveju taikoma 5 procentų pajamų riba. Atsižvelgiama ir į nustatytus vandens suvartojimo normatyvus.
Todėl teikiant prašymą verta pažymėti visas galimas kompensacijų rūšis, o ne apsiriboti vien šildymu.
Kur pateikti prašymą?
Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS arba kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
SPIS sistemoje taip pat veikia preliminari būsto šildymo kompensacijos skaičiuoklė. Įvedus pajamas, šeimos narių skaičių ir kitus prašomus duomenis, galima sužinoti, ar verta pateikti oficialų prašymą. Skaičiuoklės parodytas rezultatas yra preliminarus – galutinį sprendimą priima savivaldybė.
Žmonės, kurie nesinaudoja internetu arba kuriems sudėtinga užpildyti elektroninę formą, gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Senjorams verta paprašyti artimųjų pagalbos, tačiau prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų negalima perduoti nepažįstamiems asmenims.
Laukti pirmosios didelės sąskaitos nebūtina
Pagrindinė klaida – kompensacija pradedama domėtis tik gavus pirmą didelę šildymo sąskaitą. Prašymus jau galima teikti, o iki šildymo sezono pabaigos pateiktas prašymas, atitikus visas sąlygas, gali suteikti teisę į kompensaciją už visą sezoną.
Ypač verta pasitikrinti vieniems gyvenantiems senjorams, mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir gyventojams, kurių finansinė situacija per pastaruosius mėnesius pasikeitė.
Oficialus 11,10 euro pavyzdys nėra visiems taikomas pažadas, tačiau jis aiškiai parodo vieną dalyką: dalis žmonių gali turėti teisę į gerokai didesnę paramą, negu patys tikisi.
