„Regionams reikia testavimo ir validavimo ekosistemos. Vien gaminti neužtenka – ypač dronų, antidroninių sistemų, jutiklių, ryšių, šaudmenų komponentų, autonominių sistemų srityse. Gynybos pramonėje laimi ne pigiausias, o tas, kuris greitai įrodo patikimumą realiomis sąlygomis. Regionuose esantys bandymų koridoriai ar konkrečių technologijų testavimo infrastruktūra, kaip pavyzdžiui dronų centras Ostendėje, Danijoje“, – pranešime spaudai teigia „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovas Šarūnas Genys.
Pirmasis receptas – regioniniai parengties (angl. „defence-ready“) sklypai
Pasak Š. Genio, šiandien nebeužtenka deklaruoti pramonės teritorijų ar siūlyti bendro pobūdžio sklypų.
„Turime kalbėti apie sklypus, visiškai paruoštus gynybos pramonei. Tai teritorijos, kuriose iš anksto sutvarkyti žemės nuosavybės klausimai, infrastruktūra, energetika, saugumo atstumai ir leidimai. Investuotojas šiandien renkasi ne pigiausią, o greičiausią sprendimą – vietą, kur gamybą galima pradėti per 6–12 mėnesių, o ne po kelerių metų“, – pabrėžia „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovas.
Pasak vadovo, tai ypač svarbu Šiaulių, Radviliškio, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio kryptims, kur galima jungti pramonę, logistiką, inžinerinį talentą ir kariuomenės poreikius. Lietuvos atveju tai logiškai sutaptų ir su jau aptariamais klasteriais – sprogmenų, dronų ir jūrinės gynybos.
Lietuva šioje srityje jau daro apčiuopiamą pažangą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra pristatė iniciatyvą „Vytis“ su 300 mln. Eur finansavimu gynybos pramonei. Be to, veikia ir Gynybos inovacijų fondų sistema, o valstybė gali suteikti iki 100 proc. garantijų paskoloms, skirtoms investuoti į Lietuvoje vystomą gynybos ir saugumo pramonę. Š. Genio teigimu, tokie instrumentai regionams yra kritiniai, nes ten dažnai trūksta ne idėjų, o kapitalo ir rizikos pasidalijimo.
Sėkmės istorijos nuo Baisogalos iki tarptautinių pavyzdžių
Lietuvoje gynybos pramonės plėtra regionuose pamažu pereina iš planavimo ir diskusijų stadijos į praktinį įgyvendinimą. Atsirandantys konkretūs projektai rodo, kad investicijos regionuose yra ne tik realios, bet ir turi aiškią strateginę logiką.
Vienas ryškiausių bei sėkmingiausių pavyzdžių – „Rheinmetall Defence Lietuva“ kelių šimtų milijonų eurų vertės projektas Baisogaloje. Tai didžiausia gynybos pramonės investicija Lietuvoje. „Valstybė priėmė sprendimą investuoti iki 71,05 mln. eurų į bendrą įmonę, kuri kurs 155 mm artilerijos šaudmenų gamybą Lietuvoje, o vėliau prasidėjo ir gamyklos statybos etapas. Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip regioninę investiciją atrakina trys dalykai vienu metu: valstybės partnerystė, aiškus NATO poreikis ir politinis greitis“, – pasakoja „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovas.
Kitas svarbus precedentas – „Western Baltic Shipyard“ veikla Klaipėdoje. Įmonė stato ir iš dalies įrengia patrulinių laivų korpusus Singapūro jūrų pajėgoms. Pasak Š. Genio, tai rodo, kad Lietuva jau dabar gali veikti kaip globalios gynybos tiekimo grandinės dalis, ypač jūrinės gynybos segmente.
„Regioninės politikos požiūriu, tai keičia Klaipėdos vaidmenį. Miestas gali būti vystomas ne tik kaip komercinis uostas, bet ir kaip jūrinės gynybos pramonės mazgas, turintis eksporto potencialą“, – sako „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovas.
Rinkai aiškų signalą siunčia ir KNDS planai Lietuvoje plėtoti „Leopard 2A8“ gamybą. Kaune numatoma 41 tanko surinkimo gamykla. Pasak Š. Genio, ši gamykla tampa įrodymu, kad Lietuva jau peržengė „per mažos rinkos“ ribą ir patenka į sudėtingos gynybos gamybos žemėlapį. „Tai labai stiprus signalas ir kitiems investuotojams, jog Lietuvoje gali vykti tokio masto projektai“, – teigia gynybos ekspertas.
Būtinas susitarimas tarp savivaldos ir verslų
Buvusi krašto apsaugos viceministrė, vadybos ekspertė Orijana Mašalė sako mačiusi, kaip skirtingai savivaldybės suvokia savo vaidmenį stiprinant nacionalinį saugumą. Anot jos, šie skirtumai daro tiesioginę įtaką ir investicijų pritraukimui.
Pasak O. Mašalės, būtent aktyvūs ir strategiškai mąstantys merai bei kiti savivaldos atstovai šiandien kuria didžiausią vertę savo regionams.
„Ypač džiugino susitikimai su merais, kurie proaktyviai kreipėsi į ministeriją klausdami, kokios būtų galimybės ir ką reikėtų padaryti jų savivaldybei, norint pritraukti vietos ir užsienio gynybos pramonę ar savo regione turėti daugiau Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių“, – pažymi ji.
Anot O. Mašalės, tokios savivaldybės jau dabar formuoja stipresnę gynybos ekosistemą Lietuvoje, nes suvokia partnerystės su valstybe ir verslu svarbą.
Vienu svarbiausių savo bei komandos darbo rezultatų buvusi viceministrė įvardija pasiektą susitarimą tarp valstybės ir vadinamųjų karinių teritorijų savivaldybių.
„Džiaugiuosi pasiektu susitarimu papildomai investuoti į savivaldybes, kurių teritorijose veikia krašto apsaugos objektai. Šios savivaldybės patiria tam tikrų nepatogumų dėl apribojimų vystyti veiklas greta karinių objektų, todėl manau, kad yra sąžininga už tuos nepatogumus šiek tiek kompensuoti. Su Lietuvos savivaldybių asociacija vyko konstruktyvus kokybiškas dialogas, tad bendrų sprendimų radome labai greitai. Dabar šios savivaldybės gaus papildomų valstybės lėšų, kurias galės investuoti į dvigubos paskirties projektus, naudingus tiek vietos bendruomenei, tiek kariams“, – sako O. Mašalė.
Pasak buvusios krašto apsaugos viceministrės, ši patirtis rodo, kad efektyvūs sprendimai viešajame sektoriuje įmanomi tuomet, kai visos pusės siekia bendro tikslo.
Regionams trūksta ne tik infrastruktūros
O. Mašalė sako, kad regionų galimybės pritraukti gynybos pramonės investicijas priklauso ne nuo vieno veiksnio, dažniausiai tai kelių problemų visuma.
„Galima išskirti pagrindinius kelių tipų barjerus: tinkamos teritorijos nebuvimas, tinkamos infrastruktūros nebuvimas, perdėtai biurokratiškas požiūris, politinės ambicijos“, – vardija O. Mašalė.
Anot jos, prie šių iššūkių prisideda ir tai, kad gynybos pramonė Lietuvoje vis dar yra gana nauja sritis, reikalaujanti specifinių žinių.
„Gynybos pramonė yra sąlyginai naujas reiškinys, todėl viešasis sektorius stokoja reikiamų kompetencijų, o jos lengvai neįgyjamos“, – pažymi ji.
Pasak vadybos ekspertės, vien infrastruktūros ar finansinių paskatų nepakanka, būtina ir institucinė branda bei gebėjimas veikti greitai, koordinuotai ir strategiškai.
Bendruomenių palaikymas – kritinis veiksnys
Kalbėdama apie gynybos infrastruktūros plėtrą regionuose, O. Mašalė sako, kad projektų sėkmė pirmiausia priklauso nuo santykio su vietos bendruomenėmis: „Nuolatinė pagarbi komunikacija su vietos bendruomene yra tiek gynybos infrastruktūros, tiek gynybos pramonės projektų sėkmės pagrindas.“
Anot O. Mašalės, atsakomybė už šį dialogą tenka ne vienai institucijai: „Už tai atsakingi tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens politikai, valstybės tarnautojai, kariuomenės atstovai, labai svarbus yra ir verslo vaidmuo“, – sako buvusi krašto apsaugos viceministrė.
Bendruomenių lyderiai turi atlikti svarbų tarpininkų vaidmenį – ne tik perduoti informaciją, bet ir padėti žmonėms suprasti sprendimų esmę. „Bet kuris atsakingas vietos bendruomenės lyderis turėtų būti empatiškas ir kantrus aiškindamas apie būtinybę investuoti į Lietuvos saugumą. Be to, būtina atvirai kalbėti ir apie galimus tam tikrus nepatogumus – laisvė turi savo kainą“, – pažymi O. Mašalė.
Anot O. Mašalės, vienas iš būdų stiprinti pasitikėjimą – dalintis gerąja patirtimi tarp skirtingų regionų. Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė Kapčiamiesčio poligono klausimas.
Jos vertinimu, būtent nuoseklus dialogas, skaidrumas ir lyderystė gali padėti išvengti konfliktų, panašių į kilusius Kapčiamiesčio apylinkėse, ir užtikrinti, kad strateginiai projektai būtų įgyvendinami su vietos bendruomenių palaikymu.
Krašto apsaugos ministerijoje O. Mašalė buvo atsakinga už Vokietijos brigados įsikūrimą šalyje, tad paklausta, ko galėtume pasimokyti iš šios šalies, atsako: „Iš Vokietijos galima pasimokyti aktyvios politikų komunikacijos edukuojant visuomenę apie pokyčių būtinybę ir apie atsiveriančias galimybes“, – sako O. Mašalė. Ji taip pat išskiria politinę lyderystę ir gebėjimą priimti sudėtingus sprendimus. „Taip pat galima pasimokyti politikų drąsos daryti kai kuriuos nepopuliarius trumpalaikius sprendimus vardan ilgalaikio šalies saugumo“, – pažymi O. Mašalė.
Savivaldybių investicijų forume – diskusija apie gynybą regionuose
Šių metų balandžio 23 d. didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje statybos ir būsto sprendimų parodoje „Resta“, vyksiančioje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, vyks Savivaldybių investicijų forumas. Diskusijoje „Nuo saugumo iki augimo: gynybos vaidmuo regionų plėtroje“ moderatorė Orijana Mašalė kalbins „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovą Šarūną Genį, Kaišiadorių rajono merą Šarūną Čėsną, Lazdijų rajono savivaldybės merę Ausmą Miškinienę, Vilniaus rajono savivaldybės merą Robert Duchnevič, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narį Mindaugą Kalboką. Diskusijos dalyviai aptars, kokių galimybių savivaldybėms atveria gynybos pramonė, nagrinės, kaip regionai gali pasiruošti tokioms investicijoms ir tapti patikimais partneriais valstybei bei tarptautiniams investuotojams. Tai pokalbis apie saugumą, kuris stiprina ne tik valstybę, bet ir vietos ekonomiką.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.