Tomas L.
Dešimtokų ateitis vėl tapo vienu karščiausių Lietuvos švietimo politikos klausimų. Rugpjūčio 25 dieną Seimas susirinko į neeilinį posėdį spręsti, ką daryti su prezidento Gitano Nausėdos veto dėl pagrindinio išsilavinimo reikalavimų. Galutinis sprendimas buvo priimtas: veto pritarta, o griežtesnės taisyklės nukeltos iki 2029 metų.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip kompromisas. Tačiau už formuluotės „atidėti“ slypi kur kas didesnis konfliktas – dėl to, ką apskritai turi reikšti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, kiek atsakomybės tenka mokiniui ir kiek jos privalo prisiimti pati švietimo sistema.
Veto nesunaikino kartelės – tik nustūmė ją į 2029-uosius
Pagal anksčiau priimtas nuostatas nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos dešimtokai, norėdami įgyti pagrindinį išsilavinimą, būtų turėję per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus pasiekti bent slenkstinį rezultatą. Praktikoje tai reiškė mažiausiai keturis balus iš atitinkamo patikrinimo.
Seimas liepos 14 dieną buvo nusprendęs šio dar neįsigaliojusio reikalavimo atsisakyti. Tokiam sprendimui pasipriešino prezidentas. G. Nausėda įstatymą grąžino parlamentui pakartotinai svarstyti ir pasiūlė ne visiškai atsisakyti kartelės, o jos taikymą atidėti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Rugpjūčio 25-ąją parlamentas pasirinko būtent šį kelią. Už įstatymo priėmimą su prezidento pasiūlymais balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo trys, o du parlamentarai susilaikė. Tai reiškia, kad artimiausiais mokslo metais dešimtokų pažymėjimas nebus tiesiogiai priklausomas nuo to, ar mokinys PUPP metu surinks bent keturis balus. Tačiau 2029 metais situacija turėtų pasikeisti.
Taigi prezidento veto nebuvo galutinis bandymas užverti kelią mokiniams. Jis tapo politiniu stabdžiu, leidžiančiu sistemai pasiruošti griežtesnei tvarkai. Tikrasis išbandymas nukeltas į ateitį – ir būtent dėl to ginčas niekur nedingo.
Kas liks prie lentos, o kas bus priverstas trauktis?
Šiame mūšyje susidūrė dvi skirtingos logikos. Prezidentūra akcentavo, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti ne vien faktą, jog mokinys baigė dešimt klasės, bet ir tai, kad jis įgijo bent minimalius skaitymo, rašymo bei matematikos gebėjimus.
Šios pozicijos šalininkai teigia, kad pažymėjimas negali tapti dokumentu, kuris tik formaliai patvirtina mokymosi etapą. Jeigu mokinys gauna pagrindinio išsilavinimo statusą, tačiau nepasiekia net minimalaus PUPP slenksčio, kyla klausimas, ar sistema sąžiningai įvertina jo pasirengimą toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.
Kitoje pusėje – argumentas, kad vienodas ketverto reikalavimas visiems gali skaudžiausiai smogti tiems mokiniams, kuriems trūksta ne motyvacijos, o realios pagalbos. Skirtingose savivaldybėse mokymosi sąlygos, specialistų prieinamumas ir galimybės gauti papildomas konsultacijas nėra vienodos. Todėl kritikai baiminosi, kad formaliai vienoda kartelė praktiškai gali tapti nevienoda našta.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra teigusi, kad vien tik kartelės nukėlimas problemos neišsprendžia. Tokia pozicija atspindi valdančiųjų argumentą: pirmiausia reikia stiprinti mokymosi pagalbą, spręsti vertinimo sistemos problemas ir užtikrinti, kad mokinys, nepasiekęs reikiamo rezultato, neliktų be realaus tolesnio kelio.
Prezidentūros atstovai savo ruožtu pabrėžė, kad treji metai neturėtų būti naudojami vien kaip politinė pauzė. Tai turėtų būti laikotarpis, per kurį būtų mažinamos mokymosi spragos, gerinamas PUPP užduočių patikimumas ir kuriami aiškesni tęstinio mokymosi keliai.
Didžiausias pavojus – 2029-ųjų siurprizas
Politinis kompromisas suteikė mokykloms laiko, tačiau kartu sukūrė ir naują riziką. Jeigu per trejus metus nebus atlikti konkretūs darbai, 2029 metų rudenį sistema gali susidurti su ta pačia problema, tik dar skaudžiau.
Tuomet klausimas bus nebe teorinis. Mokiniams, kurie nepasieks slenkstinio lygio, gali kilti realių sunkumų įgyjant pagrindinį išsilavinimą ir planuojant tolesnį mokymąsi. Todėl svarbu ne tik pati ketverto riba, bet ir tai, kas nutiks mokiniui, kuris jos neperžengs.
Šiuo metu PUPP rezultatai priskiriami pasiekimų lygiams. Vienas–trys balai reiškia nepasiektą slenkstinį lygį, keturi balai laikomi slenkstiniu rezultatu, o aukštesni balai rodo patenkinamą, pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygį. Mokiniai, kurių rezultatai nėra aukšti, gali gauti papildomą mokymosi pagalbą, tačiau būtent pagalbos prieinamumas taps vienu svarbiausių artimiausių metų klausimų.
Jeigu pagalba bus tik formali, 2029 metų kartelė gali tapti ne kokybės gerinimo priemone, o mechanizmu, išryškinančiu jau egzistuojančią socialinę ir regioninę nelygybę. Jeigu pagalba bus reali, PUPP slenkstis galėtų tapti aiškiu signalu, kad pagrindinis išsilavinimas reiškia ne vien mokyklos suolą, bet ir būtiniausių žinių įgijimą.
Mūšis persikels iš Seimo į mokyklas
Rugpjūčio 25 dienos balsavimas užbaigė vieną politinio konflikto etapą, bet ne pačią istoriją. Prezidentas pasiekė, kad kartelė nebūtų panaikinta be aiškaus termino, o Seimo dauguma išvengė staigaus naujų reikalavimų taikymo jau nuo 2026 metų rudens.
Dabar atsakomybė tenka ne tik politikams. Mokykloms reikės aiškiai pasakyti mokiniams ir tėvams, ką reiškia artėjanti reforma. Mokytojams reikės papildomų priemonių, o mokiniams – ne pažadų, bet konkrečios pagalbos dar prieš egzaminų salę.
Iki 2029 metų likęs laikas gali tapti galimybe pasiruošti arba dar vienu atidėjimu. Prie lentos šiuo metu dar stovi visi – ir prezidentūra, ir Seimas, ir švietimo ministerija, ir pačios mokyklos. Tačiau po trejų metų paaiškės, kas iš tiesų dirbo, o kas tik bandė išvengti nepatogaus sprendimo.
