Tomas L.
Eidama 84-uosius metus mirė garsi politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Kazimira Danutė Prunskienė.
Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jos dukra Rasa.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl ketvirtadienį mirusios pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės.
„Netekome Kovo 11-osios akto signatarės, ekonomistės, valstybės veikėjos, pirmosios po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ministrės pirmininkės, vadovavusios pirmajai atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jos vadovavimo metais buvo dedami nepriklausomos valstybės institucijų ir ekonominių pertvarkų pamatai“, – teigiama prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.
G. Nausėda pabrėžia, jog K. D. Prunskienė prisidėjo prie ankstyvųjų diplomatinių ryšių ir valstybės interesų gynimo tarptautinėje arenoje. Jos vardas išliks Lietuvos valstybės atkūrimo istorijoje kaip vienos pirmųjų nepriklausomos Lietuvos politinių lyderių.
Prezidentas reiškia užuojautą velionės šeimos nariams, artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams.
„Kazimira Danutė Prunskienė atliko svarbų vaidmenį lūžiniais Lietuvos istorijos metais. Jos parašas visada išliks mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo akte, ji ėmėsi atsakomybės vadovauti pirmajai Vyriausybei, dirbusiai itin sudėtingomis ekonominės blokados ir byrančios, tačiau vis dar agresyvios sovietų imperijos spaudimo sąlygomis. Tai aplinkybės, reikalavusios drąsos ir išminties – savybių, kurias Kazimira Danutė Prunskienė neabejotinai turėjo“, – rašoma premjero užuojautoje.
„Reiškiu nuoširdžią užuojautą Kazimiros Danutės Prunskienės šeimai ir artimiesiems, buvusiems kolegoms ir bendražygiams“, – teigia M. Sinkevičius.
Profesinis kelias
K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.
1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose.
Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.
1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.
2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K. Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
