Aidas Užkuraitis
Kol Lietuvos gyventojai skaičiuoja augančias kasdienes išlaidas, Vyriausybės kanceliarijos automobilių parką netrukus turėtų papildyti nauja transporto priemonė. Ir kalbama ne apie paprastą miesto elektromobilį.
Institucija nusprendė įsigyti aukštesnės klasės elektrinį automobilį, kurio komplektacijai keliami gana solidūs reikalavimai.
TV3 skelbia, kad naujasis automobilis kainuos dešimtis tūkstančių eurų. Natūralu, kad toks pirkinys gali sukelti diskusijų – ar valstybės institucijai būtinas būtent tokio lygio automobilis ir kuo grindžiamas jo pasirinkimas?
Tačiau yra ir kita šios istorijos pusė. Vyriausybės kanceliarija aiškina, kad automobilis perkamas ne kaip asmeninė premjero transporto priemonė, o institucijos funkcijoms vykdyti.
Automobilis – ne asmeninė premjero nuosavybė
Pirmiausia svarbu atskirti du dalykus.
Mindaugas Sinkevičius šiuo metu eina ministro pirmininko pareigas, tačiau perkamas automobilis nepriklausys jam asmeniškai.
Transporto priemonę įsigyja Vyriausybės kanceliarija, todėl ji taps valstybės institucijos turto dalimi.
Tai reiškia, kad automobilis gali būti naudojamas Vyriausybės kanceliarijos darbo reikmėms, o pasikeitus premjerui netaptų buvusio Vyriausybės vadovo nuosavybe.
Vis dėlto didžiausią dėmesį šioje istorijoje patraukė ne pats faktas, kad valstybinė institucija atnaujina automobilių parką.
Daug įdomiau – kokio automobilio jai prireikė ir kiek už jį bus sumokėta.
Reikalavimai – ne patys kukliausi
Pagal TV3 paviešintą informaciją, pirkimo dokumentuose numatyti konkretūs reikalavimai būsimam elektromobiliui.
Institucijai reikalingas ne tik elektra varomas automobilis. Vertinami jo techniniai parametrai, komfortas, saugumas bei galimybė viena įkrova nuvažiuoti pakankamai didelį atstumą.
Tokie reikalavimai savaime nėra neįprasti – aukščiausių valstybės institucijų automobiliai daug važinėja, naudojami komandiruotėms ir oficialioms kelionėms.
Tačiau kuo daugiau komforto ir techninių reikalavimų įtraukiama į pirkimą, tuo mažesnis lieka tinkamų modelių pasirinkimas ir tuo didesnė gali būti galutinė kaina.
Būtent todėl viešieji valstybės institucijų automobilių pirkimai visuomet sulaukia ypatingo dėmesio.
Kodėl pasirinktas elektromobilis?
Valstybės institucijų perėjimas prie elektrinio transporto nėra atsitiktinis.
Lietuvoje jau kurį laiką vykdoma viešojo sektoriaus automobilių parko elektrifikacija.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, vien per ankstesnį finansavimo etapą viešasis sektorius pateikė paraiškas 207 netaršiems elektriniams automobiliams įsigyti.
Tam buvo numatyta 2,76 mln. eurų finansavimo.
Už vieną naują M1 arba N1 klasės elektromobilį viešajam sektoriui galėjo būti skiriama 15 tūkst. eurų parama.
Taigi valstybės institucijų perėjimas nuo benzinu ar dyzelinu varomų automobilių prie elektromobilių yra platesnės transporto politikos dalis.
Valstybė elektromobiliams skiria milijonus
2026 metais elektromobilių skatinimo politika Lietuvoje dar labiau išplėsta.
Susisiekimo ministerija paskelbė apie naują 20 mln. eurų finansavimo etapą.
Iš šios sumos 12 mln. eurų numatyta gyventojams, o dar 8 mln. eurų – juridiniams asmenims.
Valstybės argumentas paprastas: didėjant elektromobilių skaičiui mažėja transporto sektoriaus tarša, o kartu skatinama ir įkrovimo infrastruktūros plėtra.
Todėl pats Vyriausybės kanceliarijos sprendimas rinktis elektromobilį nėra netikėtas.
Klausimų gali kelti visai kas kita – kokios klasės automobilio iš tikrųjų reikia valstybės institucijai.
Valstybės automobiliams keliami kitokie reikalavimai
Vertinant tokį pirkinį vien pagal kainą galima praleisti dalį konteksto.
Valstybinis automobilis gali būti eksploatuojamas intensyviau nei įprasta asmeninė transporto priemonė.
Juo gali būti vykstama į susitikimus skirtinguose Lietuvos miestuose, oro uostus, oficialius renginius ar kitas institucijas.
Todėl svarbūs tampa patikimumas, realus nuvažiuojamas atstumas, saugumas ir eksploatavimo sąnaudos.
Elektromobilio pirkimo atveju ypač svarbus ir baterijos dydis.
Per mažą nuvažiuojamą atstumą turinti transporto priemonė oficialioms kelionėms galėtų tapti nepraktiška, todėl institucijos paprastai nustato didesnius reikalavimus nei žmogus, kuriam automobilio daugiausia reikia kelionei į darbą ir atgal.
Tačiau viešųjų pinigų panaudojimo klausimas niekur nedingsta.
Vien pirkimo kaina neparodo visų išlaidų
Vertinant elektromobilį svarbu skaičiuoti ne tik sumą, sumokėtą automobilių salone.
Per visą eksploatacijos laiką atsiranda draudimo, techninės priežiūros, padangų, elektros energijos ir kitos išlaidos.
Kita vertus, elektromobiliai neturi dalies tradiciniams vidaus degimo varikliams būdingų techninės priežiūros elementų.
Todėl jų eksploatavimo sąnaudos kai kuriais atvejais gali būti mažesnės.
Valstybės institucijai racionaliausia būtų vertinti ne vien pradinę kainą, o visą automobilio naudojimo laikotarpį.
Būtent toks palyginimas geriausiai parodytų, ar brangesnis elektromobilis ilgainiui valstybei iš tiesų apsimoka.
Viešųjų pirkimų skaidrumas čia ypač svarbus
Kai automobilį perka privatus žmogus, jis gali rinktis bet kokį modelį, kokį tik leidžia jo piniginė.
Kai automobilis perkamas už viešąsias lėšas, situacija kitokia.
Mokesčių mokėtojai turi pagrįstą interesą žinoti, kodėl pasirinkta konkreti automobilio klasė, kokie reikalavimai buvo nustatyti ir ar rinkoje nebuvo pigesnio varianto, galinčio atlikti tas pačias funkcijas.
Todėl diskusija apie Vyriausybės kanceliarijos elektromobilį neturėtų apsiriboti vien emocingu klausimu, ar automobilis „per prabangus“.
Svarbiausias klausimas daug paprastesnis: ar pasirinktas variantas už savo kainą valstybei suteikia geriausią rezultatą?
Elektromobilių valstybiniame sektoriuje tik daugės
Vyriausybės kanceliarijos pirkinys taip pat parodo platesnę kryptį.
Lietuvos viešojo sektoriaus transporto parkas palaipsniui elektrifikuojamas, o tam skiriamos ir Europos Sąjungos lėšos.
APVA skelbė, kad viešojo sektoriaus elektrifikavimo priemonė finansuojama iš plano „Naujos kartos Lietuva“, kuriam naudojamos ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšos.
Todėl ateityje panašių pirkimų tikriausiai matysime daugiau.
Tačiau kartu didės ir visuomenės dėmesys tam, kokius automobilius renkasi valstybės institucijos.
Elektromobilio pasirinkimas savaime jau nebestebina. Kur kas įdomesnis klausimas – kiek komforto ir prabangos reikia automobiliui, už kurį galiausiai moka valstybė.
Būtent tai ir gali tapti svarbiausia diskusijos apie naują Vyriausybės kanceliarijos pirkinį dalimi.
