Tomas L.
Pradedam pasakojimą apie garsiausią Lietuvos gaują – Kauno Džerkinius ir jų nematomą gyvenimo pusę. Akivaizdu, kad prieš patekdami už grout skirtingose šalyse išsibarstę grupuotės nariai rimtai svarstė legalizuotis ir įsiskverbti į legalų verslą. Jie taikėsi į statybų biznį ir nekilnojamojo turto objektų perpardavimą.
Akacijų vilų projektas
Kaip gaujos byloje apklaustas Milvydas K. aiškino, kad apie gruotės narių turimą nekilnojamąjį turtą užsienyje nieko nežino. Bet vyrui buvo žinoma, kad Lietuvoje gaujos nariai turi nuosavus namus Kaune. Nemaža grupės narių dalis turi kotedžus. „Džerkos namas yra Romainiuose, Kaune, yra labai prabangus. Kalbėta, kad Džerka netgi iš užsienio vežėsi dizainerius, ir į šį namą investavo labai daug pinigų”, – teigė Milvydas. Tiesa, jis nežino, kieno vardu Džerkiniai įsigydavo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, bet žino, kad jie nusikalstamu būdu gautas pajamas visada stengdavosi legalizuoti, todėl visą perkamą turtą registruodavo savo artimųjų vardu.
Kalbama, kad Dž. Paulausko aplinkos žmonės prabangiai apstatytą namą Romainiuose norėjo parduoti daugiau nei už 1 milijoną eurų, tačiau nespėjo, nes buvo apribotos teisės į privačią nuosavybę.
Nors Lietuvoje Džerkinių gaujos lyderiu laikomas vyras faktiškai nebūdavo, tačiau be nuosavo namo J. Semaškos gatvėje Kaune, kaip savo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė ir dar vieną laikinosios sostinės NT objektą. Taip byloje nurodomas vienas iš butų esančių Kalnų gatvės 56 A arba vadinajame „Akacijų vilų“ naujos statybos daugiabutyje.
Nekilnojamojo turto vystytojai „Akacijų vilas” prieš keletą metų pristatė kaip būstus vienoje aukščiausių Kauno vietų – Kalnų gatvėje ant šlaito. „Buvusio dvaro parke 2017 m. pastatyti butai, iš kurių atsiveria stulbinanti panorama į tekantį Nemuną ir Kauno senamiesčio bokštus”, – taip buvo rašoma nekilnojamojo turto skelbimų portale apie dar ir šiandien tenai parduodamus butus.
Tačiau minėtas Kauno daugiabutis pagarsėjo ir skandalais – įvairiausiais defektais ir gyventojų nusiskundimais. Prieš keletą metų viename Kauno dienraštyje skelbta, kad jau anksčiau įsigiję butus minėtame keturių aukštų daugiabutyje gyventojai neslėpė nusivylimo dėl statytojų broko. Bene nemaloniausią įspūdį to namo gyventojams paliko išgyvenimai, kai, užsikišus kanalizacijai, fekalinėse nuotekose skendo požeminis garažas. Tokios betvarkės neiškentę ir dėl to žurnalistams pasiskundę keli namo gyventojai tvirtino, kad esą mažiausiai keturis ar penkis kartus buvo apsemtas požeminis garažas. Atidaryti langai negelbėjo nuo fekalijų tvaiko.
Vienas po minėtos publikacijos internete komentarą palikęs asmuo rašė: „Aš ten gyvenau ir viskas ok, tik užkniso dūmai į langus iš Slabotkes (Vilijampolės), plius vasarą žiauriai karšta”.
Dar prieš dvejus metus vieno Kauno nekilnojamojo turto brokerių internetiniame puslapyje buvo skelbimai su pasiūlymais įsigyti butus „Akacijų vilų“ daugiabutyje. Už daugiau nei 45 kvadratinių metrų būstą buvo prašoma 73 000 eurų, o už 87,18 kv.m. – 153,810 eur. Aišku, kad būstai su daline apdaila.
NT brokeriai skelbia, kad minėtame name yra tik 10 butų, itin erdvūs balkonai ir lodžijos, privatumą mėgstantiems asmenims – antžeminis ir požeminis parkingai, teritorija užtverta šlagbaumu. Tiesa, šiandien oficialiai skelbiama, kad įmonė „Akacijų vilos“ yra uždaryta visam laikui.
Gaujos narių nepalikdavo be pastogės
Apie Džerkinius bylos tyrėjams detaliai atskleidęs Milvydas K. pažymėjo, kad Dž. Paulauskas – Džerka buvo labai sąžiningas žmogus, niekada nepalikdavo kitų grupės narių bėdoje, visada paremdavo pinigais iš „obščiako“ (bendros gaujos kasos), niekada nieko nebuvo nuskriaudęs.
Jis žinojo ne vieną atvejį, kad buvo situacijos, kai Džerka „suveikdavo“ būstą kitiems grupuotės nariams. „Manau, kad Džerka yra investavęs į įmones, veikiančias nekilnojamojo turto vystymo sektoriuje, o gal yra ir partneris įmonėse, kurios užsiima nekilnojamojo turto objektų statybomis, tiksliai negaliu pasakyti, – pasakojo Milvydas. – Kai pavyzdžiui buvo statomas koks nors daugiabutis arba kotedžas, Džerka galėjo pasiūlyti kuriam nors grupės nariui, kuris neturi savo būsto, statomame name įsigyti butą. Sąlygos buvo labai lanksčios. Šiam žmogui buvo perduodamas butas, o žmogus įsipareigodavo statytojui per penkis metus sumokėti sutartą pinigų sumą. Susitarimas buvo įforminamas notariškai. Džerka visada stengdavosi kuo oficialiau daryti tokius dalykus, kas liečia oficialų verslą. Taigi žmogus per penkis metus išmokėdavo statytojui sutartą pinigų sumą ir turėjo nuosavą būstą”.
Milvydas K. apie Džerkinių vyrų investavimą į legalias įmones žinojo iš grupuotės narių kalbų. Vyro teigimu, Palangoje buvo vystomas vienas NT projektas, kurio metu buvo pastatyti trijų aukštų kotedžai, kur butus išpirko dalis Džerkinių narių už savikainą. Ten pirko butus ir kitų kriminalinių grupuočių nariai, verslininkai ir kiti pasiturintys žmonės. Kotedžų adreso jis negalėjo pasakyti, bet šie esą buvo pastatyti labai geroje vietoje, kone prie pat jūros.
Praeitis Lietuvoje ir Nyderlanduose
Palyginus su kitais anuomet klestėjusiais Kauno gangsteriais, „šeimų“ vadeivomis, pirmą kartą teistas ir už grotų Dž. Paulauskas atsidūrė būdamas pakankamai brandaus amžiaus –
25 metų. 1993 m. liepos 27-osios Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikaltimo padaryto per neatsargumą, neteisėto kito asmens laisvės suvaržymo bei poveikio nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku, Džerka buvo nuteistas 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu. Faktas, kad šis teistumas jau senokai yra išnykęs.
2005 – ųjų lapkritį Dž. Paulauskas antrą kartą stojo prieš teismą – Nyderlandų Karalystės Arnhemo teisme – kai buvo nuteistas 15 mėnesių laisvės atėmimo už disponavimą narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais.
Buvę Kauno kriminalinio pasaulio veikėjai pasakojo, kad dar 1999 – 2002 m. laikotarpyje su Dž. Paulausku siejami kauniečiai galimai slapčia organizavo pirmuosius įspūdingų narkotikų (amfetamino) ir BMK prekursoriaus kontrabandos kiekius iš Lietuvos į Skandinavijos šalis ir atvirkščiai. Iš to kai kurie vėliau Džerkinių branduoliu tapusios gaujos vyrai netrukus pasakiškai pralobo. Dalis jų nutarė vis didesnę laiko dalį praleisti Pietų Europoje – Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje bei kitur. Pasakojama, kad nuo senų laikų Dž. Paulauskas ir jo artimiausi žmonės pabrėžtinai vengė kofliktų ir kontaktų su kitomis anuomet Lietuvoje klestėjusiomis kriminalinėmis grupuotėmis. Pats Džerka stengėsi visus nesklandumus išspręsti diplomatiškai ir nenorėjo dalyvauti bendrame versle su kitais žinomais to meto Kauno gangsteriais.
Nors pats Džerka vengė smurtinių išpuolių, tačiau kai kurie Džerkinių byloje kaltinamaisiais minimi asmenys garsėja pakankamai skandalinga praeitimi, mat anksčiau buvo teisiami dėl milžiniško rezonanso sulaukusių nusikaltimų. Ypatingai anksčiau pasižymėjo žemesnės grandies sėbrams priskiriami Evaldas Jurgelaitis, Robertas Grigaitis ir Marius Šimkus, kai 2017 – ųjų vasarą buvo pagrobę dvejopai vertinamą Kauno kriptomilijonierių Tadą Kasputį. Auka tapęs T. Kasputis dienos metu atvyko nusiplauti savo automobilio į plovyklą, Kaune, Kaunakiemio gatvėje, šalia traukinių stoties.
Jautė artėjančią grėsmę
Dž. Paulauskas po triukšmingai nuskambėjusių Agurkinių ir Kamuolinių grupuočių narių masinių sulaikymų pradėjo vis labiau įtarinėti, jog pamažu gresia aktyvesnis teisėsaugos institucijų susidomėjimas ir Džerkinių gaujos pasauliu. Dar 2017 – ųjų vasarą vienas iš Agurkinių lyderių būdamas už grotų netikėtai pareiškė: „Pamatysi, tuojau bus nuo vaizdo „nuimti“ visi Džerkinių klano nariai. Manau, kad juos pričiups kur kas greičiau nei Kamuolius“. Tiesa, istoriškai žvelgiant, Agurkiniai sulaikyti 2013 m. Kamuoliniai – 2018 m., o Džerkiniai – 2022 m.
Surinktais kriminalinės žvalgybos duomenimis, Džerkos ONG (organizuota nusikalstama gauja) veikė maždaug nuo 2014 metų. Džerkos ONG nariai glaudžiai palaikė ryšius su kitomis Lietuvos didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, taip pat ir užsienio šalyse, veikiančiomis nusikaltėlių gaujomis. Tiesa, paskutinius kelerius metus Džerkinių grupuotės vyrai gerokai dažniau bendravo su tarptautiniais veikėjais ir užsiiminėjo tarptautine narkotikų kontrabanda. Taigi, remiantis byloje surinkta kriminalinės žvalgybos informacija, Džerkos gauja yra tapusi tarptautinių nusikalstamų tinklų sudėtine dalimi.
Įdarbino iš baimės?
Dž. Paulauskas oficialiai buvo įsidarbinęs UAB „Stafas“, tačiau remiantis disponuojamais duomenimis realiai jis niekur nedirbo. Dėl šios aplinkybės byloje liudytoju apklaustas Vismantas B. liudijo, kad dar prieš įdarbinant Dž. Paulauską suprato, kad jis gali priklausyti nusikalstamam pasauliui. Liudytojas suprato, kad Džeraldas gali būti naudingas versle, galėtų pagelbėti kilus kažkokiems nesusipratimams, konfliktinėms situacijoms su nusikaltėliais. Jis apie tai galvojo, nes anksčiau turėjo problemų su nusikaltėliais.
Dėl šitų priežasčių, nors Dž. Paulauskas realiai vadybininko funkcijas UAB „Stafas“ atlikdavo retai, jis nenorėjo pyktis ir tikėjosi, kad Džeraldas tam tikrose kebliose situacijose gali būti naudingas, todėl jo neatleidinėjo ir pervesdavo šiam algą. Jam tai didelė našta nebuvo, o Džeraldo vardas Kauno mieste buvo svarus. Praėjus neilgam laiko tarpui, sužinojęs, kad Džeraldas sėdėjo kalėjime, Vismantas B. suprato, kad reikia vengti bendrų projektų su Džeraldu. Kartą Dž. Paulauskas dalinosi su juo mintimis apie sklypo, esančio Pokšniabalio gatvėje, pirkimą. Ten Džerkinių vadeiva galvojo statyti kotedžus pardavimui. Tačiau jis šiame projekte nedalyvavo.
Vismantas B. nežinojo, kuo Džeraldas tiksliai verčiasi, bet suprato, kad šis žmogus yra rimtas ir pavojingas. Vėliau, maždaug prieš 5 metus jis girdėjo, kad Dž. Paulauskas išvykęs iš Lietuvos. Maždaug kartą per kelis mėnesius Džeraldas pasirodydavo gimtinėje, ir būdavo, kad pasiūlydavo klientus, projektus. Kokie tai buvo projektai, neprisimena. Apie tai, kad Kaune veikia Džerkinių nusikalstamas susivienijimas, Vismantas sužinojo iš spaudos, kai 2022 metų pabaigoje žiniasklaidoje pasirodžius pagrindinėms publikacijoms apie Džerkinių sulaikymus, sužinojęs, kad Dž. Paulauskas sulaikytas, jis Džeraldą atleido.
Teismui buvo perduoti 188 tomai, kuri sudaro Džerkinių gaujos baudžiamosios bylos medžiagą. Palyginimui – 2014 m. balandžio mėnesį Klaipėdos apygardos teismą pasiekė 102 Agurkinių grupuotės bylos tomai. Teismo proceso pabaigoje byla išsipūtė iki 113 tomų. Kai tuo tarpu daugiau nei prieš dešimt metų atskleisti ir tame pačiame Klaipėdos teisme pagarsinti Daktarų gaujos nusikaltimai sugulė į 94 tomų bylą, nors proceso pradžioje bylą sudarė 73 tomai.
RYTOJ BUS DAR DAUGIAU> kaip Džerkinių bosas prabangiai gyveno Nicoje ir kokios laikėsi konspiracijos.
