Skaitytojas teigia, kad dalis mero pasisakymų skamba pernelyg dramatiškai ir nėra pakankamai paremti subalansuotu situacijos vertinimu. Jo manymu, kalbant apie integraciją ir naujus reikalavimus migrantams, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pati valstybė yra sukūrusi tam reikalingas sąlygas.
„Valstybė negali reikalauti lietuvių kalbos mokėjimo, jei nėra prieinamos ir veiksmingos mokymo sistemos. Šiandien kursai yra perpildyti, vietų trūksta, o laukimo laikas siekia 1–3 mėnesius. Net pats meras pripažįsta integracijos sunkumus, o tai patvirtina, kad sistema kol kas nėra pasirengusi griežtinti reikalavimų. Tuo pačiu kursų kaina siekia apie 80–100 eurų per mėnesį (2 kartus per savaitę), o individualūs užsiėmimai – apie 320 eurų per mėnesį (2 kartus per savaitę). Remiantis praktika ir persikėlusių žmonių patirtimi, kad žmogus galėtų realiai bendrauti kasdienėmis temomis, reikia maždaug 8 mėnesių intensyvaus mokymosi po 2 kartus per savaitę. Bendra suma sudaro nuo 800 iki 2560 eurų, priklausomai nuo pasirinkto mokymosi formato“, – laiške pabrėžia skaitytojas.
Kritikos sulaukė ir egzaminų sistema. Skaitytojas tvirtina, kad laisvų vietų egzaminams dažnai tenka laukti 4–6 mėnesius, o neretai vietų Vilniuje nėra, todėl tenka važiuoti į kaimyninius miestus. Jo manymu, tai reiškia, kad net ir pasirengę žmonės ne visada gali laiku įvykdyti sistemos reikalavimus.
Skaitytojas nesutinka ir su bendru tonu, kuriuo meras kalbėjo apie migrantų srautus. Jis pabrėžia, kad migracija į Lietuvą yra tęstinis ir objektyvus procesas, o didelė dalis užsieniečių į šalį atvyksta dirbti, o ne naudotis socialine sistema.
„Migracija į Lietuva tęsis ir toliau – tai objektyvus procesas. Jau šiandien šalyje gyvena apie 217 tūkst. užsieniečių, o daugiau kaip 150 tūkst. jų dirba – tai sudaro apie 10 % visos darbo jėgos. Dauguma migrantų dirba transporte, statybose, pramonėje ir paslaugų sektoriuje – srityse, kuriose ekonomika jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu“, – rašo baltarusis.
Laiške kritikuojamas ir, autoriaus manymu, nenuoseklus požiūris į skirtingas migrantų grupes. Viena vertus, kalbama apie griežtesnius reikalavimus, kita vertus, daromos išimtys kai kuriems specialistams, pavyzdžiui, IT sektoriaus darbuotojams. Tai, pasak skaitytojo, rodo, kad migracijos politika vis dar nėra vienoda visiems. Jo teigimu, tokia praktika rodo, kad valstybė vis dar neturi vientisos ir aiškios migracijos politikos.
Romano Ostapenkos įsitikinimu, kultūriškai artimesnių šalių gyventojai, pavyzdžiui, iš Baltarusijos ar Ukrainos, dažnai galėtų integruotis greičiau ir sklandžiau.
„Rusakalbiai gyventojai ir darbo migrantai nėra prieš integraciją. Jie prašo nepriimti skubotų ir populistinių sprendimų, kurie sukelia rezonansą žiniasklaidoje, tačiau neatneša realios naudos“, – rašoma skaitytojo atsiųstame laiške.
Apibendrindamas savo poziciją, skaitytojas ragina neeskaluoti temos skambiais pareiškimais apie „lūžio taškus“ ar „getus“, o sutelkti dėmesį į praktinius sprendimus. Jo teigimu, prieš griežtinant taisykles būtina užtikrinti prieinamus kalbos kursus, supaprastinti egzaminų laikymą, atlikti sistemos auditą ir taikyti vienodas taisykles visiems.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.