Aliaksandras Lukašenka penktadienį pasiuntė žinią Baltarusijos kaimynėms, tarp kurių yra ir Lietuva. Lankydamasis kariniame poligone jis dar kartą tikino, kad Minskas neketina pradėti karo, tačiau šįkart savo argumentą suformulavo neįprastai tiesiai.

Pasak A. Lukašenkos, Baltarusijos puolimas prieš kurią nors kaimyninę valstybę pačiai šaliai būtų „tolygus mirčiai“.

Dar daugiau – jis viešai pripažino, kad Baltarusija konflikto su aplinkinėmis valstybėmis laimėti negalėtų.

Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Baltarusijos vaidmuo regiono saugumo architektūroje ir jos glaudūs kariniai ryšiai su Rusija tebėra atidžiai stebimi.

„Mes nieko neketiname pulti“

A. Lukašenka apie galimą konfliktą kalbėjo rugsėjo 11 dieną lankydamasis Obuzo-Lesnovskio jungtinių pajėgų poligone Baranovičių rajone.

Baltarusijos vadovas teigė girdintis kaltinimų, esą Minskas gali ruoštis agresyviems veiksmams prieš kaimynines valstybes.

Jis tai neigė.

„Dar kartą kartoju: mes nieko neketiname pulti, mes esame pragmatikai“, – pareiškė A. Lukašenka.

Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė tai, kaip jis paaiškino tokios pozicijos priežastį.

Pavartojo itin stiprią frazę

A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos valdžia supranta galimas tokio žingsnio pasekmes.

Jis pareiškė, kad užpuolus kurią nors kaimyninę valstybę Baltarusijai tai būtų „tolygus mirčiai“ sprendimas.

A. Lukašenka taip pat pripažino, kad jo šalis negalėtų laimėti tokio konflikto.

Baltarusijos vadovas aplink šalį esančias valstybes savo kalboje net pavadino „monstrais“, tačiau iš karto pridūrė nematantis prasmės pradėti karo, kurio laimėti negalima.

Tai neįprastai atviras argumentas iš politiko, kuris ilgus metus daug dėmesio skiria Baltarusijos karinės galios ir pasirengimo gintis demonstravimui.

Tuo pat metu kalbėjo ir apie šalies gynybą

A. Lukašenka savo pareiškimu neapsiribojo vien pažadu nepulti.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos valdžia, jo nuomone, privalo būti pasirengusi ginti šalies teritoriją ir gyventojus.

Taigi jo žinutę sudarė dvi dalys: Minskas, pasak A. Lukašenkos, neplanuoja pradėti puolimo, tačiau kartu ketina išlaikyti pasirengimą galimam konfliktui.

Tokį pareiškimą svarbu vertinti būtent kaip A. Lukašenkos poziciją, o ne kaip nepriklausomai patvirtintą regiono saugumo garantiją.

Kodėl jo žodžiai svarbūs Lietuvai?

Baltarusija ribojasi su Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina ir Rusija.

Trys Baltarusijos kaimynės – Lietuva, Latvija ir Lenkija – yra NATO narės.

Tai reiškia, kad hipotetinis karinis konfliktas su viena iš jų būtų visiškai kitokio masto nei dvišalis susidūrimas tarp dviejų valstybių.

NATO sutarties 5-ajame straipsnyje numatytas kolektyvinės gynybos principas: ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas nares.

Todėl A. Lukašenkos žodžiai apie Baltarusijos galimybes konflikto atveju turi labai konkretų geopolitinį kontekstą.

Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą verčia žodžius vertinti atsargiai

A. Lukašenka ir anksčiau yra ne kartą pareiškęs, kad nenori tiesioginio Baltarusijos įsitraukimo į karą.

Tačiau Baltarusijos teritorijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra gerai dokumentuotas.

2022 metų vasarį Rusijos pajėgos dalį puolimo prieš Ukrainą pradėjo būtent iš Baltarusijos teritorijos.

Nuo tada Minskas išliko vienu artimiausių Maskvos sąjungininkų.

Todėl vien A. Lukašenkos viešas pareiškimas, kad Baltarusija nieko nepuls, savaime nepanaikina NATO valstybių susirūpinimo dėl situacijos regione.

Jo žodžius tenka vertinti platesniame kontekste – pagal realius Baltarusijos ir Rusijos veiksmus, o ne vien viešą retoriką.

Dar rugpjūtį iš Minsko skambėjo ramesnės žinutės

Įdomu tai, kad pastaruoju metu Baltarusijos pareigūnai jau siuntė signalų apie sumažėjusią įtampą prie vakarinių šalies sienų.

Rugpjūtį Baltarusijos oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų vadas Andrejus Lukjanovičius teigė, kad prie vakarinių šalies sienų sumažėjo užsienio karių, technikos ir orlaivių koncentracija.

Tuomet jis tvirtino, kad situacija stabilizavosi.

Dabar pats A. Lukašenka žengė dar vieną žingsnį ir viešai pareiškė, kad puolimas prieš kaimynus Baltarusijai būtų pražūtingas.

Tačiau santykiai su Rusija niekur nedingo

Čia slypi svarbiausia visos istorijos detalė.

Baltarusijos saugumo politika negali būti vertinama atskirai nuo Rusijos.

A. Lukašenka išlieka artimas Vladimiro Putino sąjungininkas, o Baltarusija suteikė Rusijai reikšmingą paramą kare prieš Ukrainą.

Todėl Vakarų šalys stebi ne tik tai, ką sako Minskas, bet ir tai, kokie kariniai bei politiniai sprendimai priimami kartu su Maskva.

Būtent dėl šios priežasties A. Lukašenkos penktadienio pareiškimas yra įdomus, tačiau jo nereikėtų interpretuoti kaip staigaus Baltarusijos geopolitinio kurso pasikeitimo.

Vienas sakinys vis dėlto išsiskyrė

A. Lukašenka ilgus metus kuria lyderio, galinčio apginti Baltarusiją nuo išorinių grėsmių, įvaizdį.

Todėl jo viešas pripažinimas, kad konflikto su kaimyninėmis valstybėmis Baltarusija negalėtų laimėti, skamba neįprastai.

Tai nebūtinai reiškia silpnumo pripažinimą. Pareiškimas gali būti ir sąmoninga politinė žinutė kaimyninėms valstybėms – bandymas parodyti, kad Minskas šiuo metu nesiekia tiesioginės konfrontacijos.

Tačiau tikrąją tokios retorikos reikšmę parodys ne vien žodžiai.

Svarbiausia bus tai, ar juos artimiausiu metu lydės ir atitinkami Baltarusijos veiksmai.

---