Aidas Užkuraitis
Rugpjūčio pabaigoje per Lietuvą praūžusi audra daugeliui tapo skaudžiu priminimu, kokia pažeidžiama gali būti kasdienybė, kai per kelias valandas smarkus vėjas ir liūtys sutrikdo elektros tiekimą, transportą ir pridaro nuostolių.
Tačiau po audros liko gerokai svarbesnis klausimas: ar tokie reiškiniai Lietuvoje taps nauja norma?
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius perspėja, kad kylanti vidutinė temperatūra sudaro palankesnes sąlygas kai kuriems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Tai nereiškia, kad kiekviena ateities vasara bus audringesnė už ankstesnę ar kad kiekvieną stiprią audrą galima tiesiogiai priskirti klimato kaitai. Tačiau ilgalaikė kryptis verčia ruoštis tam, kad pavojingi reiškiniai gali būti intensyvesni.
Ir kalbama ne vien apie karščio bangas.
Audra parodė, kokio masto gali būti padariniai
Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi audra buvo viena išskirtiniausių šių metų meteorologinių situacijų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pavojingas, stichinis arba katastrofinis vėjo greitis tą dieną buvo registruotas visose šalies meteorologijos stotyse, kuriose 10 metrų aukštyje matuojamas vėjas.
Beveik visur gūsiai viršijo 20 metrų per sekundę, o Ventėje buvo peržengta 33 metrų per sekundę riba.
Didžiulė buvo ir audros geografinė aprėptis. Jos padariniai buvo juntami ne vien Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos regiono vietose.
Lietuvoje ypač nukentėjo elektros infrastruktūra. ESO duomenimis, elektros tiekimo sutrikimus patyrė daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų.
Tai buvo ne vien nepatogi vasaros audra. Jos mastas parodė, kaip vienas ekstremalus meteorologinis reiškinys gali vienu metu paveikti šimtus tūkstančių žmonių.
Tačiau klimatologas pabrėžia svarbią detalę
Po tokių audrų labai lengva padaryti paprastą išvadą: jeigu klimatas šyla, vadinasi, būtent klimato kaita sukėlė konkrečią audrą.
Moksliniu požiūriu situacija nėra tokia paprasta.
G. Stankūnavičius pabrėžia, kad rugpjūčio pabaigos audros negalima savaime vadinti tiesioginiu klimato kaitos padariniu.
Atskiri ekstremalūs orų reiškiniai egzistavo ir anksčiau.
Tačiau klimato pokyčiai gali keisti aplinką, kurioje tokios audros formuojasi. Kylant temperatūrai didėja garavimas, atmosferoje gali būti daugiau drėgmės, o tai tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis suteikia daugiau galimybių formuotis itin intensyviems reiškiniams.
Būtent ilgalaikis tikimybių ir intensyvumo pokytis klimatologams kelia didžiausią susirūpinimą.
Didžiausia problema gali būti vanduo
Lietuvoje klimato kaita dažnai pirmiausia siejama su karščiu. Tačiau vienas svarbiausių ateities iššūkių gali būti visai kitas – per trumpą laiką iškrentantis milžiniškas kritulių kiekis.
Šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens garų, todėl susidarius tinkamoms sąlygoms krituliai gali tapti labai intensyvūs.
Tokiu atveju problema kyla ne dėl to, kad lyja kelias dienas.
Didžiulis vandens kiekis gali iškristi per labai trumpą laiką.
Tuomet vandens nespėja sugerti dirvožemis, jo nepajėgia greitai surinkti miestų lietaus nuotekų sistemos, o žemesnėse vietose pradeda formuotis užtvindymai.
Šių metų rugpjūtis jau parodė, kokie skaičiai įmanomi.
Kai kuriose vietose per rugpjūčio 22-osios audrą per 12 valandų iškrito daugiau kaip 70 milimetrų kritulių, o Baltrimuose Skuodo rajone užfiksuota net 90,8 milimetro.
Ten labai smarkus lietus pasiekė katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijų.
Keistis gali ir mums įprastos vasaros audros
Klimatologas išskiria ne vien liūtis.
Kylanti temperatūra gali sudaryti palankesnes sąlygas intensyvioms perkūnijoms, krušai, škvalams bei viesulams.
Tai ypač svarbu Lietuvai, nes tokie reiškiniai dažnai būna lokalūs.
Viename rajone gali būti palyginti ramu, o už keliolikos kilometrų audra jau gali versti medžius, pažeisti pastatus ar užtvindyti gatves.
Todėl vienas ateities iššūkių bus ne tik pasirengimas ekstremaliems orams, bet ir gebėjimas juos kuo tiksliau prognozuoti bei laiku perspėti gyventojus.
2026-ieji jau pateikė ne vieną ekstremalų išbandymą
Pažvelgus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos šių metų statistiką matyti, kad rugpjūčio audra nebuvo vienintelis stichinis reiškinys.
2026 metais Lietuvoje jau registruotas speigas, sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, šalnos, labai smarkūs lietūs, kruša, kaitra ir kelios labai smarkios audros.
Birželio 5-ąją kai kuriose vietovėse labai smarkus vėjas buvo įvertintas kaip katastrofinis meteorologinis reiškinys.
Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Lietuvą pasiekė kaitra, o liepą bei rugpjūtį fiksuotos naujos stiprios audros.
Vien rugpjūčio 22-ąją buvo registruoti trys stichiniai ar katastrofiniai reiškiniai – labai smarki audra, labai smarkus vėjas ir labai smarkus lietus.
Tai nereiškia, kad visi šie įvykiai atsirado dėl klimato kaitos. Tačiau jie labai aiškiai parodo, su kokia meteorologinių grėsmių įvairove Lietuvai jau tenka susidurti.
Miestams gali tekti keistis
Klimatologas atkreipia dėmesį ir į tai, kaip Lietuva prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.
Vien prognozių ir perspėjimų neužteks, jeigu miestų infrastruktūra nebus pasirengusi didžiuliams kritulių kiekiams.
Tankiai užstatytose teritorijose problema ypač ryški. Asfaltas, betoninės dangos ir pastatai neleidžia vandeniui natūraliai susigerti į žemę, todėl smarki liūtis gali labai greitai apkrauti nuotekų sistemas.
Vienas iš sprendimų – daugiau žaliųjų teritorijų ir paviršių, galinčių sugerti bei laikinai sulaikyti lietaus vandenį.
Todėl ateities miestų planavime medžiai, parkai ir kiti žalieji plotai gali tapti ne vien estetikos ar poilsio klausimu.
Jie bus ir prisitaikymo prie klimato dalis.
Vienas dalykas ateityje taps vis svarbesnis
Lietuva nėra regionas, kuriame ekstremalūs orai atsirado tik dabar. Audrų, liūčių, sausrų, karščio ir stipraus vėjo būta visada.
Keičiasi ne pats jų egzistavimo faktas.
Klimatologams svarbiausia tai, kaip gali keistis jų dažnis, intensyvumas ir padariniai šylant klimatui.
Todėl rugpjūčio 22-osios audros nereikėtų vadinti tiesioginiu įrodymu, kad „klimato kaita jau čia sukėlė katastrofą“. Tačiau būtų lygiai taip pat klaidinga jos pamokas tiesiog pamiršti.
Daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų likę be elektros, uraganinio stiprumo vėjo gūsiai ir vietomis per pusę paros iškritęs beveik 100 milimetrų kritulių parodė, kokio masto išbandymą gali sukelti vienas ekstremalus meteorologinis epizodas.
Klimatologo žinia todėl nėra prognozė, kad Lietuvą nuo šiol nuolat siaubs audros. Ji paprastesnė: ekstremaliems orams turime būti pasirengę geriau, nes šylantis klimatas gali sudaryti sąlygas kai kuriems iš jų tapti intensyvesniems.
