Aidas Užkuraitis
Rusijos grasinimai Europai skamba vis garsiau, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina į juos žiūrėti ne kaip į pavienius emocingus Maskvos pareiškimus. Jo vertinimu, Lietuva jau dabar yra Rusijos taikinyje – tik spaudimas nebūtinai atrodo taip, kaip daugelis įsivaizduoja išgirdę žodį „karas“.
Kibernetinės atakos, dezinformacija, galimos diversijos, provokacijos ir spaudimas kritinei infrastruktūrai – būtent tokioje vadinamojoje pilkojoje zonoje pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Rusijos veiksmus NATO valstybėse.
R. Kaunas neslepia: tikėtis, kad Maskvos elgesys savaime pasikeis, būtų klaida.
Tačiau kartu yra viena itin svarbi detalė, kurią būtina pabrėžti – tai nėra pranešimas, kad Rusija šiuo metu ruošiasi kariniam Lietuvos puolimui.
Lietuva jau susiduria su kitokio pobūdžio grėsme
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos vadovai ne kartą kalbėjo apie pasikeitusį saugumo foną Baltijos regione.
Rugpjūtį R. Kaunas viešai patvirtino, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos apie Rusijoje svarstomas galimas provokacijas Baltijos regione.
Tarp galimų scenarijų buvo minima ir vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija.
Tačiau ministras tuomet pabrėžė dvi labai svarbias aplinkybes: sprendimas vykdyti tokią operaciją nebuvo priimtas, taip pat nebuvo jokios konkrečios datos.
Todėl kalbama ne apie žinomą būsimo išpuolio planą, o apie žvalgybos vertinamą riziką.
Reaguodama į ją Lietuva sustiprino strateginės infrastruktūros apsaugą ir padidino institucijų budrumą.
R. Kaunas: Rusija nesustos
Pastarųjų savaičių įvykiai Europoje Lietuvos krašto apsaugos ministrui tapo dar vienu argumentu, kodėl NATO turi keisti savo požiūrį į Rusijos veiksmus.
R. Kaunas yra sakęs, kad Rusija „tikrai nesustos“, o NATO turi būti pasirengusi atsakyti ne tik į klasikinę karinę agresiją.
Didžiausia problema ta, kad dalis priešiškų veiksmų vyksta vadinamojoje pilkojoje zonoje.
Tai veiksmai, kurie gali būti žalingi valstybei, tačiau jų mastas arba pobūdis nebūtinai iš karto pasiekia ribą, kuri būtų laikoma atvira karine ataka.
Būtent tokios situacijos NATO valstybėms sukelia sudėtingą dilemą – kaip atsakyti pakankamai ryžtingai ir kartu neleisti Maskvai kontroliuoti konflikto eskalacijos.
Kremlius tikrina, kiek jam bus leidžiama?
Rusijos elgesį Europoje pastaruoju metu vis dažniau analizuojantys Lietuvos politikai ir saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į pasikartojantį modelį.
Europoje fiksuojamos kibernetinės atakos, dezinformacijos kampanijos, infrastruktūros incidentai, GPS trikdžiai ir kiti veiksmai, kurių dalis oficialiai arba viešuose tyrimuose siejama su Rusija.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tokį Maskvos elgesį yra apibūdinusi ne kaip paprastą įžūlumą, o kaip šaltą skaičiavimą.
Jos vertinimu, Rusija stebi Vakarų reakciją ir palaipsniui tikrina ribas.
R. Kauno pozicija panaši – Rusija savaime nepasikeis, todėl NATO turi sugebėti reaguoti ir į veiksmus, vykstančius žemiau tradicinio karo slenksčio.
Vien sankcijų gali nebepakakti
Šis klausimas ypač išryškėjo po pastarųjų incidentų Vokietijoje.
Vokietijos valdžia, įvardijusi Rusiją atsakinga už bandymą įvykdyti teroro aktą Leipcige, paskelbė apie griežtesnes priemones prieš Maskvą.
Berlynas nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą ir kultūros centrą bei siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų.
Tačiau Lietuvoje iš karto iškilo kitas klausimas: ar diplomatinės priemonės ir dar vienas sankcijų paketas yra pakankamas atsakas, jeigu hibridinių incidentų skaičius Europoje toliau didėja?
R. Kaunas mano, kad NATO turi gebėti duoti lygiavertį atsaką toje pačioje „pilkojoje zonoje“.
Tai viena ryškesnių pastaruoju metu Lietuvos gynybos ministro išsakytų pozicijų dėl to, kaip Aljansas turėtų reaguoti į Rusiją.
Tačiau yra svarbus skirtumas – konvencinės grėsmės nefiksuoja
Skambūs perspėjimai gali sudaryti įspūdį, kad prie Lietuvos sienos jau telkiama Rusijos kariuomenė.
R. Kaunas anksčiau tokį scenarijų aiškiai atmetė.
Liepos viduryje ministras teigė, kad Lietuvos žvalgyba nefiksuoja Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Lietuvos sienų ir tuo metu nematė tiesioginės konvencinės karinės grėsmės.
Tačiau kartu jis perspėjo apie kitą tendenciją – agresyvesnį Rusijos elgesį ir didėjančią įvairių provokacijų tikimybę.
Šie du dalykai vienas kitam neprieštarauja.
Valstybė gali susidurti su priešiškais hibridiniais veiksmais net tada, kai jos pasienyje nėra telkiama kariuomenė atviram puolimui.
Baltijos regionas Maskvai itin svarbus
Lietuvos geografinė padėtis reiškia, kad bet koks Rusijos ir NATO santykių pablogėjimas Baltijos regione jaučiamas ypač stipriai.
Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija yra NATO rytinio flango dalis.
Šalia yra Rusijos Kaliningrado sritis ir Baltarusija.
Todėl Lietuvos valdžia siekia, kad rytinio flango stiprinimas būtų ne vien Baltijos valstybių rūpestis, o visos NATO ir Europos Sąjungos strateginis prioritetas.
Rugsėjo pradžioje R. Kaunas, susitikęs su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, dar kartą pabrėžė, kad rytinis flangas yra visos Europos saugumo klausimas.
Prie „Eastern Flank Watch“ iniciatyvos jau prisijungė 18 valstybių.
Lietuvos atsakas – stiprinti gynybą
Vilnius pastaruoju metu siunčia ir kitą žinią – vien perspėjimų apie Rusiją neužtenka.
Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, didina gynybos finansavimą, plečia oro gynybos pajėgumus ir siekia didesnio sąjungininkų įsitraukimo regione.
Kartu politikai vis dažniau kalba apie visuomenės pasirengimą galimoms krizėms.
R. Kaunas anksčiau pabrėžė, kad viešai skelbiama informacija apie galimas provokacijas nėra skirta žmonėms gąsdinti.
Jos tikslas – neleisti visuomenei atsainiai vertinti realių saugumo signalų.
Svarbiausia žinia – nepanikuoti, bet ir neignoruoti
Būtent čia slypi esminis skirtumas tarp grėsmės vertinimo ir panikos.
Teiginys, kad Lietuva yra Rusijos taikinyje, savaime nereiškia, jog artėja atviras karinis puolimas.
Šiuo metu viešai nėra duomenų apie Rusijos kariuomenės telkimą Lietuvos pasienyje, kuris rodytų pasirengimą tokiam scenarijui.
Tačiau Lietuvos institucijos mato kitokią problemą – Rusija vis aktyviau veikia erdvėje tarp taikos ir atviro karo.
Todėl R. Kauno siunčiama žinia yra gerokai platesnė nei dar vienas atsakymas į Kremliaus grasinimus.
Lietuvai pavojingiausia būtų manyti, kad kol nėra tankų prie sienos, nėra ir grėsmės. Hibridinis spaudimas gali vykti gerokai anksčiau, o būtent jam NATO dabar ieško daug aiškesnio ir ryžtingesnio atsako.
