Daugelis arbatos mėgėjų stebisi, kuo skiriasi baltoji ir žalioji arbata. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog skirtingos augalų rūšys, tačiau realybė yra daug įdomesnė.
Abu gėrimai gaminami iš to paties Camellia sinensis augalo, tačiau yra visiškai skirtingai apdorojami. Pagrindinis skirtumas yra lapų oksidacijos procesas po derliaus nuėmimo ir derliaus nuėmimo laikas. Abu gėrimai laikomi sveikesniais nei juodoji arbata ir pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu. Tačiau šios rūšys taip pat yra brangesnės nei tradicinė juodoji arbata. Pažvelkime atidžiau į kiekvieno gėrimo savybes ir jų skirtumus.
Baltoji arbata savo pavadinimą gavo dėl šviesaus užpilo atspalvio, kuris užplikytas įgauna šviesiai geltoną atspalvį. Ši subtili veislė skinama ankstyvą pavasarį, kai pumpurai dar nebūna visiškai išsiskleidę ir yra padengti subtiliu sidabriniu pūku. Nuėmus derlių, lapai garinami ir džiovinami. Gamybos procesui būdingas minimalus oksidacijos laikas – kuo trumpesnis džiovinimo procesas, tuo arbata lengvesnė ir tuo mažiau oksiduojasi. Puodelyje baltosios arbatos yra nuo 30 iki 55 mg kofeino. Gamintojai teigia, kad šiame gėrime yra 14 kartų daugiau antioksidantų nei šviežiai spaustose apelsinų sultyse, todėl jis yra tikras sveikatos čempionas.
Žalioji arbata skinama vėliau nei baltoji arbata, kai lapai labiau subrendę. Gamybos procesas apima dalinę fermentaciją garais, po kurios seka specialus valcavimo ir džiovinimo procesas. Dėl šio proceso oksidacija yra didesnė nei baltojoje arbatoje. Gatavame gėrime yra 35–70 mg kofeino viename puodelyje, šiek tiek daugiau nei baltojoje arbatoje. Žaliojoje arbatoje taip pat gausu antioksidantų, nors jų koncentracija yra šiek tiek mažesnė nei baltojoje arbatoje.
Pagrindiniai šių dviejų gėrimų skirtumai slypi keliuose aspektuose. Baltoji arbata praktiškai nefermentuojama ir neoksiduojasi, o žalioji arbata šiuos procesus patiria labiau. Baltojoje arbatoje yra daugiausia antioksidantų, todėl joje yra didesnė naudingų medžiagų koncentracija.
Skonio profiliai taip pat labai skiriasi: baltoji arbata yra subtilesnio, šilkinio ir subtilaus skonio, o žalioji arbata turi ryškų žolelių poskonį su aštriais aromatais. Kofeino kiekis skiriasi maždaug 10–15 mg, todėl žalioji arbata yra palankesnė. Kainos taip pat skiriasi: baltoji arbata yra brangesnė dėl gamybos sudėtingumo ir riboto derliaus nuėmimo laikotarpio.
Renkantis vieną iš šių dviejų rūšių, svarbu atsižvelgti į savo asmeninius pageidavimus ir poreikius. Jei esate jautrus kofeinui arba mėgstate gerti arbatą vakare, baltoji arbata yra optimalus pasirinkimas dėl mažesnio stimuliuojančių medžiagų kiekio. Tie, kurie mėgsta sodrų, žolelių skonį su aštriais poskoniais, įvertins žaliąją arbatą, nepaisant didesnio kofeino kiekio. Abu gėrimai yra puikūs antioksidantų šaltiniai ir gali būti sveikos mitybos dalis.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.