Tomas L.
Lietuva neteko iškilios asmenybės – vakar pranešta, kad eidama 84-uosius metus mirė garsi politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, pirmosios Vyriausybės ministrė pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Politikės gyvenimą pakeitė 2012 metais ištikęs insultas.
Kazimira Danutė Prunskienė, insultas (nuotr. Martyno Ambrazo / ELTA, 123rf.com)
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad insultas „gintarine ledi“ vadintą K. Prunskienę ištiko per 69-ąjį gimtadienį. Nuo to laiko ji pasitraukė iš viešumos, dienas leido apsupta artimųjų.
Kaip skelbta, ištikus insultui politikė skubiai pateko į medikų rankas, kurį laiką buvo reanimacijoje. Po insulto K. Prunskienės kairė kūno pusė liko paralyžiuota, sutriko kalba.
Pirmieji insulto požymiai
Insultas – viena pavojingiausių ir gyvybei grėsmę keliančių būklių, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Kuo anksčiau atpažįstami pirmieji simptomai ir suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išvengs rimtų pasekmių ar net mirties.
Deja, dažnai pirminiai požymiai būna neryškūs arba klaidingai priskiriami kitoms, mažiau pavojingoms būklėms.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, insultas pasireiškia specifiniais neurologiniais sutrikimais, tačiau ne visus juos lengva iškart pastebėti. Jis paaiškino, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kodėl svarbu nedelsti – net kai pasireiškia tik vienas iš jų.
Anot šeimos gydytojo I. Aleksos, jei žmogui įvyksta insultas, pirmiausia pasireiškia ryškūs, židininiai neurologiniai sutrikimai. Dažniausiai pasireiškia vienos pusės veido aptirpimas – žmogui tampa sunku palaikyti šypseną, jis pradeda nerišliai ar neįprastai kalbėti.
„Dažniausiai priešingoje pusėje nei nutirpsta veidas įvyksta galūnių paralyžius, bet jis ne visada pasireiškia, nes galvos smegenys yra maitinamos iš kelių smegenų arterijų.
Jei insultas – išeminis (galvos smegenų infarktas) – įvyksta užpakalinėje smegenų arterijoje, tuomet atsiranda kitų simptomų“, – aiškino gydytojas.
Pasak I. Aleksos, tokiu atveju dažnai pasireiškia regėjimo sutrikimai, kalbos sutrikimai, veido paralyžius, tačiau galūnių nutirpimo gali ir nebūti. Vietoj to gali atsirasti ryški ataksija – judesių koordinacijos sutrikimas.
„Žmogus nebegali paeiti tiesia linija – jis pradeda stipriai svyruoti į šonus. Tai vienas aiškiausių simptomų, į kurį reikia reaguoti nedelsiant“, – pabrėžė gydytojas.
Dažniausios insulto priežastys
Paklaustas apie dažniausias insulto priežastis, šeimos gydytojas I. Aleksa nurodė dvi pagrindines: padidėjusį cholesterolį ir nekoreguotą kraujospūdį.
„Iš papildomų priežasčių gali būti paveldimumas, kraujagyslių sutrikimai, įgimtos kraujagyslių malformacijos, kai netaisyklingai susiformavusios kraujagyslės pratrūksta. Tuomet pasireiškia vadinamieji hemoraginiai insultai. Jie skiriasi nuo išeminių, bet simptomatika pasireiškia panašiai“, – aiškino gydytojas.
Gydytojas pabrėžė, kad atsiradus pirmiesiems simptomams svarbu fiksuoti laiką – tai gali būti lemiama gydymui.
„Nuo simptomų pradžios per 4,5 valandos galima taikyti intraveninę trombolizę – ištirpinti trombą vaistais. O per 6 valandas, vėliausiai, atlikti trombektomiją – mechaniniu būdu pašalinti trombą“, – sakė I. Aleksa.
Pasak gydytojo, jei kraujotaka nutrūksta, negrįžtami smegenų pažeidimai gali prasidėti jau po 6–7 minučių, todėl greitai suteikta pagalba yra gyvybiškai svarbi.
„Laiku atpažinus simptomus, iškvietus greitąją ir nuvykus į ligoninę, pritaikius gydymą, akyse gali išnykti visa neurologinė simptomatika“, – pabrėžė jis.
Kam kyla didžiausia rizika?
Pasak gydytojo, jaunesni žmonės rečiau patiria insultą, nebent jie visiškai nekontroliuoja kraujospūdžio, cholesterolio, yra nutukę ar rūko.
„Išeminiai insultai dažnesni vyresnio amžiaus žmonėms, o hemoraginiai – dėl kraujagyslių plyšimo – pasitaiko įvairaus amžiaus asmenims.
Ypač sportuojantys jaunuoliai gali patirti hemoraginį insultą, kai intensyvaus fizinio krūvio metu plyšta kraujagyslė“, – sakė I. Aleksa.
Ką daryti įtariant insultą?
Gydytojas pabrėžė, kad pajutus pirmuosius insulto simptomus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pacientas bus nugabentas į artimiausią insultų klasterio gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta specializuota pagalba.
Vis tik, prevencijai svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti savo sveikatą.
„Rekomenduoju mesti rūkyti bei mažinti kūno masę – jei kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 25, insulto rizika ženkliai sumažėja“, – pridūrė gydytojas.
Taip pat svarbu bent kartą per kelis metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, o idealiausia – bent kartą per metus atlikti cholesterolio tyrimą.
Kazimiros Prunskienės dukra prabilo apie paskutines mamos dienas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad žinia apie 83-ejų K. Prunskienės mirtį Lietuvą apskriejo vakar. Portalui apie mamos savijautą paskutinėmis dienomis prabilo jos dukra Rasa Vaitkienė.
Moteris sakė, kad praėjus daug metų po insulto ji jautėsi neblogai, tačiau šį kartą pablogėjusios būklės neištvėrė.
„Prieš beveik 14 su puse metų ji patyrė insultą. Per tuos metus jautėsi pakankamai neblogai. Buvo keli epizodai, kai sveikata buvo pablogėjusi, bet kažkaip užtekdavo jėgų vėl atsistatyti.
Bet šį kartą, deja… Matyt, mama jau buvo pavargusi nuo visų savo sveikatos problemų. Yra kelio pradžia ir yra pabaiga, kad ir kaip liūdna tai būtų“, – su ašaromis kalbėjo ji.
Rasa sakė, kad mamos mirtis buvo netikėta, tačiau ji jau kurį laiką gydėsi ligoninėje.
„Iš tiesų viskas įvyko labai staiga. Tačiau ji praktiškai jau beveik mėnesį gulėjo Vilniaus ligoninėje“, – kalbėjo moteris.
Vakar (K. Prunskienės mirties dieną – aut. past.) mamą ligoninėje lankė Rasos sesuo, o netrukus po jos vizito šeimą pasiekė liūdna žinia.
„Šiandien sesė buvo jos aplankyti. Mes buvome pasiskirstę – dienomis po porą valandų su mama būdavo sesuo, vakarais po porą valandų – aš.
Šiandien sesė buvo pas ją ir maždaug po valandos, kai išėjo iš ligoninės, mama… Na, taip viskas ir įvyko.
Ji sakė, kad mama paskutinę dieną atrodė labai gražiai, tiesiog švytinti…“ – vakar naujienų portalui tv3.lt sakė R. Vaitkienė.
Mirė Kazimira Prunskienė
K. Prunskienė mirė eidama 84-uosius metus. K. Prunskienė gimė 1943 m. vasario 26 d. Švenčionių rajone, Vasiuliškių kaime. 1965-aisiais Vilniaus universitete įgijo ekonomistės specialybė ir ten dirbo dar du dešimtmečius – dėstė Pramonės fakultete, o nuo 1978 m. tapo docente.
1986 m. apsigynė ekonomikos mokslų daktarės disertaciją, dirbo užsienio universitetuose. Iki pradėdama aktyvią politinę veiklą dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja, vėliau – Liaudies ūkio specialistų ir vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore.
Į politiką įsitraukė 1988 m. – buvo viena iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių ir dalyvių, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarė, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990–1991 ėjo pirmosios Vyriausybės ministrės pirmininkės pareigas.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę Romoje apdovanota Minervos prizu.
1995-aisiais K. Prunskienė įkūrė ir pirmininkavo Lietuvos moterų partijai, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija. Nuo 2001 m. pirmininkavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai.
1996 m., 2000 m. ir 2004 m. buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.
2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu. 2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde.
2012 m. vasarį politikę ištiko ir sveikatos būklei itin smarkiai atsiliepė insultas, ji buvo panirusi į komą. Pablogėjus sveikatos būklei, moteris į politiką nebegrįžo.
