Kaune svarstoma tiesti tramvajaus liniją, kuri galėtų driektis 13 kilometrų nuo Eigulių mikrorajono iki miesto centro. Savivaldybė planuoja ieškoti finansavimo.
Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius ant žemėlapio pažymi 13 km ilgio galimo Kauno tramvajaus liniją. Tokią, vedančią nuo Eigulių mikrorajono ir centro, pasirinko iš keturių pasiūlytų variantų. Svarstant atsižvelgta tiek į žmonių judėjimą, tankiausiai apgyvendintas vietas, tiek į gatvių pločius.
Tramvajaus bėgiams reikia maždaug 7 metrų pločio gatvės.
„Visa šita trasa, kaip matote, yra plačios gatvės, Šiaurės prospektas, Pramonės prospektas ir ta trasa buvo planuota taip, kad automobilių eismui liktų dar po dvi juostas kiekviena kryptimi“, – LRT TELEVIZIJAI sakė jis.
Galimos tramvajaus linijos Kaune nubraižytos atlikus 200 tūkstančių eurų kainavusią galimybių studiją. Joje analizuoti viešojo transporto automobilių srautai, apklausta 10 tūkstančių gyventojų.
Atliekant tyrimą nustatyta, kad tramvajus – išeitis siekiant tvaraus ir sklandaus susisiekimo ateityje. Tramvajus, suteikus prioritetą visose sankryžose, važiuotų greičiau, o ilgesniuose vagonuose ir žmonių tilptų daugiau.
„Mes turėjom pratimą ar metro, ar tramvajus, ar greitieji ir tramvajų randam kaip geriausiai tinkantį. <…> Miestas savo dydžiu, savo srautais keleivių yra pakankamo dydžio, kad tramvajus galėtų veikti“, – teigia studiją rengusios bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis.
Tramvajaus linija Kaunui kainuotų apie 240 milijonų eurų, dėl lėšų savivaldybė žada kalbėtis su Vyriausybe, sieks ir Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Jeigu pinigai nebūtų kliūtis, tramvajų kauniečiai galėtų išbandyti 2032 metais.
LRT TELEVIZIJOS kalbinti kauniečiai idėją vertina skirtingai, vieni pritaria, kiti abejoja ar tramvajaus mieste tikrai reikia.
Apie tramvajų dar prieš dešimtmetį svajojo ir Vilnius. Parengtame projekte buvo numatytos trys linijos, tačiau jis, įvertinus galimas kliūtis senamiestyje, liko neįgyvendintas. Dabar naujų transporto priemonių idėjos sostinėje tebėra svarstomos.
„Atliekam galimybių analizę Vilniaus miesto. Mūsų pagrindinis galimybių analizės tikslas – identifikuoti pagrindines miesto ašis, kuriose būtų galima kurti naują transporto rūšį“, – pasakojo „Judu“ viešojo transporto organizavimo vadovas Arnas Misiūnas.
Tvarumo srities mokslininkai sako, kad tramvajus – viena iš veiksmingiausių transporto rūšių, padedančių mažinti neigiamą poveikį klimatui.
„Dabar matome kitokį tramvajų, jis žemagrindis, lengviau pasiekiamas, lengviau eksploatuojamas. Pradinės investicijos didelės, tačiau žiūrint, kaip paveikia klimato kaitos mažinimą, saugumą (avarijų mažiau), jis gali važiuoti ten, kur motorinis transportas negali važiuoti, tai yra pėsčiųjų erdvėse“, – kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto vadovė Žaneta Stasiškienė.
Anot mokslininkės, norint keisti gyventojų įpročius vienos linijos neužteks, būtina numatyti jų plėtrą į gyvenamuosius rajonus ir kitas transporto arterijas – oro uostus, geležinkelio ir autobuso stotis.