Aidas Užkuraitis
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis labiau peržengia įprastos kovos fronte ribas. Smūgiai nukreipiami ne tik į karinius objektus, bet ir į ekonomiką, energetiką bei logistiką. Tai leidžia kalbėti apie pavojingesnį ir platesnį karo etapą.
Abiejų šalių atakose vis svarbesniu taikiniu tampa gebėjimas ilgą laiką tęsti karą. Ukraina smogia Rusijos naftos ir logistikos infrastruktūrai, o Rusija atakuoja Ukrainos uostus, sandėlius ir kitus ekonominius objektus. Tokia taktika tiesiogiai paliečia ir civilių gyvenimą.
Karas vis labiau primena kovą dėl visos valstybės
Dabartinė karo dinamika turi vadinamojo visuotinio karo požymių. Tokiu atveju siekiama paveikti ne vien priešininko kariuomenę ar užimti teritoriją. Taikiniu tampa visa valstybės ekonominė ir visuomeninė sistema.
XX amžiaus pasauliniuose karuose valstybės kovai mobilizuodavo pramonę, ekonomiką ir didelę visuomenės dalį. Dabartinis karas Ukrainoje nėra visiškai toks pats. Tačiau ekonominės infrastruktūros reikšmė jame pastebimai auga.
Iki šiol Rusija vengė visiškos visuomenės mobilizacijos karui. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais vis daugiau atakų nukreipiama į objektus, kurie tiesiogiai palaiko priešininko ekonomiką ir aprūpinimą. Tokia tendencija gali dar labiau išplėsti karo poveikį.
Ukraina smogia Rusijos naftos infrastruktūrai
Ukraina vis dažniau rengia atakas prieš Rusijos gilumoje esančias naftos perdirbimo gamyklas. Taikiniais tampa ir logistikos centrai bei infrastruktūra, naudojama Krymui aprūpinti. Kai kuriose Rusijos vietose jau fiksuojami degalų tiekimo sutrikimai.
Tokiais smūgiais siekiama paveikti ne tik Rusijos kariuomenės aprūpinimą. Naftos sektorius yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir biudžeto pajamų šaltinių. Todėl jo veiklos trikdymas gali turėti gerokai platesnių pasekmių.
Kartu puolama infrastruktūra, reikalinga kariuomenei aprūpinti. Kuo daugiau tokių objektų pažeidžiama, tuo sudėtingesnė tampa logistika. Taip bandoma mažinti Rusijos galimybes ilgai tęsti intensyvų karą.
Rusija atsako smūgiais Ukrainos ekonomikai
Rusija savo ruožtu intensyvina atakas prieš Ukrainos uostus ir kitą svarbią infrastruktūrą. Smūgių sulaukia degalų, sandėliavimo ir prekybos objektai. Jų sunaikinimas daro tiesioginę žalą šalies ekonomikai.
Ypač svarbūs Ukrainos uostai, per kuriuos eksportuojama žemės ūkio produkcija. Jų veiklos trikdymas gali paveikti ne tik pačią Ukrainą. Pasekmes gali pajusti ir nuo ukrainietiškų grūdų priklausomos užsienio rinkos.
Tokios atakos kartu didina spaudimą civiliams gyventojams. Sutrikusi energetika, logistika ar prekių tiekimas apsunkina kasdienį gyvenimą. Ilgainiui tokiu būdu gali būti siekiama silpninti ir visuomenės atsparumą.
Kyjivas atmeta kapituliacijos scenarijų
Ukrainos vadovybė pabrėžia nesutiksianti su taikos sąlygomis, kurios reikštų faktinę kapituliaciją. Kyjivo vertinimu, toks susitarimas neužtikrintų ilgalaikio saugumo. Jis galėtų tik atidėti naują karo etapą.
Ukraina kartu ragina sąjungininkus didinti karinę paramą. Viena svarbiausių sričių išlieka oro gynyba, reikalinga miestams ir kritinei infrastruktūrai apsaugoti. Kyjivas taip pat siekia didinti savo tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus.
Europos valstybės žada tęsti karinę ir finansinę pagalbą. Dėmesio skiriama ir technologijoms, kurios leistų Ukrainai plėtoti nuosavą ginkluotės gamybą. Tai tampa vis svarbiau užsitęsusio karo sąlygomis.
Oro gynyba tampa vienu svarbiausių klausimų
Rusijai tęsiant raketų ir dronų atakas, Ukrainai reikia vis daugiau oro gynybos priemonių. Ilgai trunkantis karas sekina turimas raketų atsargas. Dėl to apsaugoti miestus ir svarbią infrastruktūrą tampa vis sudėtingiau.
Ypač pavojingos išlieka balistinės raketos. Joms perimti reikalingos pažangios oro gynybos sistemos ir specializuota amunicija. Tokių priemonių kiekis yra ribotas, todėl jų tiekimas iš sąjungininkų išlieka kritiškai svarbus.
Nuolatinės atakos pakeitė ir Ukrainos miestų kasdienybę. Oro pavojaus metu tūkstančiai žmonių priversti ieškoti saugesnių vietų. Kyjivo metropolitenas per karą tapo viena svarbiausių sostinės slėptuvių.
Kova vyksta ne tik dėl teritorijos
Ilgėjant karui vis daugiau reikšmės įgauna abiejų valstybių ekonominis ir visuomeninis atsparumas. Vien karinių pajėgų fronte gali nepakakti norint priversti priešininką pakeisti savo tikslus. Svarbi tampa ir galimybė ilgą laiką finansuoti bei aprūpinti kariuomenę.
Dėl to naftos gamyklos, uostai, energetikos objektai ir logistikos centrai tampa strategiškai svarbiais taikiniais. Jų pažeidimai gali turėti poveikį gerokai toliau nuo fronto. Kartu didėja rizika, kad karo pasekmes dar stipriau pajus civiliai.
Šio karo etapo baigtį gali lemti ne vien teritoriniai pokyčiai. Vis svarbesnis tampa klausimas, kuri pusė ilgiau išlaikys ekonominius išteklius, karinį pajėgumą ir visuomenės atsparumą. Tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių sprendžiant, kiek dar tęsis karas.
