Pirmąją darbo dieną pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė pluoštą įsakų, keičiančių Joe Bideno vykdytą politiką. Vienas iš jų – sprendimas JAV dar kartą pasitraukti iš 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos – tarptautinės klimato kaitos sutarties, kuria beveik 200 šalių nutarė bendradarbiauti siekdamos apriboti visuotinį atšilimą ir siekti, kad globali temperatūra neperžengtų 2 laipsnių atšilimo ribos palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Įsaką naujasis prezidentas pasirašė niūrių klimato žinių fone: metų pradžioje Los Andželą nusiaubė stipriausi gaisrai istorijoje, o 2024 m. tapo karščiausiais metais fiksuotoje istorijoje, planetai peržengus 1,5 laipsnio pasaulinį atšilimą, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Šis D. Trumpo sprendimas kelia didelį nusivylimą. Vertinčiau jį kaip žingsnį atgal: trumparegišką ir agresyvų veiksmą.
I. Budraitė
„Šis D. Trumpo sprendimas kelia didelį nusivylimą. Vertinčiau jį kaip žingsnį atgal: trumparegišką ir agresyvų veiksmą. Tai smūgis daugiašališkumo ir solidarumo principams, kurie yra esminiai sprendžiant globalią, savo pasekmėmis visus be išimties liečiančią, klimato krizės situaciją“, – situaciją komentuoja aplinkos politikos analitikė, Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė.
JAV ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos sieja paini istorija. 2015 m. B. Obamos administracijos atstovai buvo lyderiai, ir susitarimą priėmė beveik 200 šalių. Tačiau jau 2017 m. D. Trumpas, laimėjęs prezidento rinkimus, paskelbė apie ketinimą išstoti. Tiesa, oficialiai sprendimas buvo įformintas tik 2020 m. lapkričio 4 d. – praėjus dienai po prezidento rinkimų, kuriuos galiausiai laimėjęs J. Bidenas paskelbė, kad JAV į susitarimą sugrįš.
Šiandien, pirmąją savo antrosios kadencijos dieną, D. Trumpas nurodė vėl pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo. Anot I. Budraitės, toks sprendimas turi kelis motyvus, tarp kurių – siekis padidinti JAV iškastinio kuro gavybą.
„Esminis D. Trumpo išsakytas sprendimo motyvas, kad Paryžiaus susitarimas yra „nesąžiningas, vienpusis, apiplėšiantis JAV“.
Tačiau sąmoningai ir patogiai nutylima, kad dabartinė klimato krizės būklė yra sukelta būtent globaliosios šiaurės, daugiausia – būtent JAV – ekonominio augimo būdo, kurio esmė buvo iškastinio kuro gavyba ir vartojimas. JAV išsivystymas ir galia pasiekti visų mūsų ateities perspektyvų sąskaita ir atsisakyti pripažinti šį poveikį mažų mažiausiai neatsakinga. Trumpas taip pat minėjo, kad Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos verčia Ameriką sabotuoti savo ekonomiką, tačiau nepasakė, kiek šaliai ir jos žmonėms kainuoja neprisitaikymo prie klimato krizės padarinių pasekmės“, – pastebi politikė.
Pasitraukimas iš šios sutarties leis atsisakyti J. Bideno pažado per dešimtmetį iki 66 proc. sumažinti klimato taršą.
JAV yra antra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido (CO2) – teršėja po Kinijos. Šios dujos kaupiasi Žemės atmosferoje ir neleidžia šilumai išsisklaidyti – taip susidaro šiltnamio efektas, skatinantis visuotinį atšilimą ir klimato krizę.
Pasitraukimas iš šios sutarties leis atsisakyti J. Bideno pažado per dešimtmetį iki 66 proc. sumažinti klimato taršą. Taip pat kyla abejonių dėl kitų JAV įsipareigojimų, pavyzdžiui, milijardų dolerių paramos skurdesnėms šalims, kenčiančioms nuo precedento neturinčių karščio bangų, potvynių ir kylančio jūros lygio.
„Iš praktinės pusės, tai reiškia, kad JAV neteiks duomenų apie CO2 emisijų dinamiką Jungtinėms Tautoms, taip pat, matyt, neprisidės (arba prisidės daug mažiau) prie klimato programų finansavimo. Nerimą kelia ir papildomi teisės aktai, kuriuos pasirašė Trumpas: vykdomasis įsakymas, kuriuo sustabdomas leidimų ir paskolų išdavimas tiek sausumos, tiek jūriniams vėjo jėgainių projektams; „Nacionalinės nepaprastosios energetikos situacijos“ paskelbimas, kuris leidžia jam pakeisti daugelį Bideno eros aplinkosaugos taisyklių ir atverti daugiau teritorijų naftos ir dujų žvalgybai bei gavybai“, – pasakoja I. Budraitė.
ai gali taip pat pakeisti kai kurių besivystančių pasaulio šalių požiūrį į šitą [klimato kaitos] problemą.
E. Rimkus
Tuo tarpu klimatologas dr. Egidijus Rimkus pastebi, kad D. Trumpo retorika gali paskatinti ir kitas valstybes permąstyti savo klimato politikos tikslus.
„Buvo aišku, kad taip bus, niekada naujai išrinktas prezidentas nedeklaravo nieko kito. (…) Aš sakyčiau, Amerikoje kažkokių didelių pokyčių neįvyks, man tai labiau simbolinis gestas, tai gali taip pat pakeisti kai kurių besivystančių pasaulio šalių požiūrį į šitą problemą“, – svarsto klimatologas.
Vis dėlto, JAV 5000 valstijų lygmens politinių lyderių įsipareigojo nepaisyti federalinės laikysenos Paryžiaus susitarimo atžvilgiu ir susitarimo tikslų laikytis.
„Kartu šie lyderiai atstovauja 63 proc. JAV gyventojų ir 74 proc. šalies BVP. 24 valstijų ir teritorijų gubernatoriai, atstovaujantys maždaug 55 proc. JAV gyventojų ir 60 proc. jos ekonomikos, taip pat įsipareigojo dirbti, kad užtikrintų Amerikos poveikio klimatui neutralumą. Prezidentas yra lyderis, tačiau ne vienintelis sprendimų priėmėjas“, – pastebi I. Budraitė.
D. Trumpo veiksmai taip pat didina tikimybę, kad be JAV lyderystės pasaulis dar labiau atsiliks nuo Paryžiaus susitarimo tikslo apriboti Žemės atšilimą iki 2 laipsnių Celsijaus – ribos, kurios peržengimas gali smarkiai paveikti klimato sistemą ir sukelti sunkių padarinių aplinkai.
Inauguracijos kalboje D. Trumpas pakartojo žymiąją frazę – „Mes gręšime, vaikeli, gręšime“ (angl. „drill, baby, drill“). „Mes turime tai, ko niekada neturės jokia kita gaminanti valstybė, didžiausią naftos ir dujų kiekį iš visų pasaulio šalių, ir mes jį panaudosime“, – teigė JAV prezidentas.
Galimybė Europai
Sprendimo išstoti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įsigaliojimas užtruks metus – kaip nurodyta sutartyje.
„Kai pernai metų pabaigoje vyko COP29, jau buvo aišku, kad D. Trumpas išrinktas antrai kadencijai. Tačiau renginio metu neatsirado nė vienos valstybės delegacijos, kuri pasakytų, kad ketina atsitraukti nuo susitarimo, jei tą darys JAV. Priešingai, buvo teigta, kad objektyvios aplinkybės mus tik dar labiau įpareigoja telktis“, – teigia I. Budraitė.
Anot pašnekovės, nors situacija nuteikia ne itin pozityviai, galima pamatyti ir teigiamą pusę – galimybę Europai perimti vairą į savo rankas.
„Europos Sąjunga ne kartą įrodė, kad vienybe gali įveikti pačias sudėtingiausias situacijas. Manau, kad ji turi potencialo perimti lyderystę šiuo klausimu. Šiandienos žinia galimai sulėtins klimato progresą, bet nebūtinai reiškia, kad visiškai sustabdys“, – apibendrina I. Budraitė.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.