Tomas L.
Grėsmės niekur nedingo, o Lietuvos strateginiai objektai turi būti saugomi akylai – tokią žinią po ekskursijos suskystintų gamtinių dujų terminale skelbia Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
„Grėsmės niekur nedingo“: ar Lietuva pasiruošusi atremti rusų dronų atakas prieš strateginius objektus? (tv3.lt koliažas)
Tačiau panašu, kad viešųjų ryšių frazėmis maskuojama didžioji problema – dauguma strategiškai svarbių objektų nėra tinkamai saugomi.
Kai žvalgyba, o kartu ir politikai perspėjo, kad rusai gali dronu smogti į svarbų objektą, papildomi pajėgumai dislokuoti vos keliose vietose. O daugybė šaliai ar miestams svarbių objektų lieka apnuoginti ir tik su viltimi, kad atakos išvengs.
Suskystintų gamtinių dujų terminalas, laivas „Independence“ vienas svarbiausių šalies strateginių objektų, kartu ir vienas labiausiai saugomų. Tad kai žvalgyba perspėjo, kad rusai gali specialiai bepiločiu smogti į Baltijos šalių svarbius objektus, prie laivo sustiprinta apsauga – Viešojo saugumo tarnybai į pagalbą atsiųsti ir kariai. O kaip saugomas laivas, šiandien nusprendė pasižiūrėti ir Vidaus reikalų ministras.
„Reikalinga papildoma apsauga, ji prevenciškai pratęsta iki metų galo, tos grėsmės, kurias mes turėjome, likusi ta pati, ji nėra pakitusi“, – sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Kuriuos 5 strateginius objektus Lietuvoje padeda saugoti kariuomenė?
Ir nors grėsmės nepakitusios, pavojus išlieka, bet klausimas, ar padaryta viskas, kad apsisaugotume nuo tokio išpuolio. Kariai pasiųsti saugoti 5 Lietuvai svarbių objektų – tai jau ir minėtas gamtinių dujų laivas, taip pat Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstykla, transformatorių pastotė Alytaus rajone ir Klaipėdoje esantis Skystųjų energijos produktų terminalas.
„Kariuomenė padeda mums tam tikrose vietose atlikti tam tikras funkcijas. Paprasčiausiai aš nelabai galiu vardinti, ką jie vykdo, bet realiai tai jie grynai remia savo pajėgomis mus, pagal tai, koks poreikis yra būtent Viešojo saugumo tarnybos“, – aiškino Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas.
Nors nuo visuomenės slepiama, kokį pajėgumą objektuose suteikia kariuomenė, bet greičiausiai jie budi ginkluoti trumpo nuotolio oro gynybos sistemomis. Jei atskristų kovinis dronas, jis būtų numušamas raketine sistema. Tačiau problema ta, kad Lietuvoje yra daugiau nei 5 objektai, kurie yra strateginiai ir svarbūs.
„Apkeliavau aplink štai šią Vilniaus mieste esančią elektrinę ir bandžiau pasižiūrėti ar čia yra sustiprinta apsauga, ar VST pareigūnai, ar galbūt net ir kariškiai. Deja, bet nieko pamatyti neteko, nors pats objektas yra tikrai strateginės reikšmės. Čia šimtams tūkstančių vilniečių gaminama elektros ir šilumos energija. Tad jeigu, teoriškai, koks nors bepilotis išvestų šią elektrinę iš rikiuotės, problemų būtų labai daug kam“, – pasakojo žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas.
Kariuomenė padeda saugoti 5 objektus. Bet dar yra ir kitų objektų, kuriuos jau be kariuomenės pagalbos saugo VST pareigūnai. Bet kiek tokių objektų – ministras arba nežinia dėl ko slepia, arba paprasčiausiai nežino.
„Pagal ministro įsakymą apskritai ten yra saugomų objektų daug“, – minėjo M. Katelynas.
„Jeigu kalbėt apie Vyriausybės nutarimą, įskaitant ir atominę elektrinę, iš viso 15 objektų“, – kalbėjo V. Grabauskas.
Kokias priemones prieš dronus turi pareigūnai?
Tarp 15 objektų – 2 ministerijos, 2 geležinkelio tiltai, vienas geležinkelio tunelis, taip pat ir trys oro uostai. Bet esmė ta, jog VST neturi oro gynybos sistemų, jie gali neutralizuoti nebent paprastus, FPV tipo dronus.
O jei susidurtų su kariniu bepiločiu, beliktų tik šaudyti į juos iš pompinių ginklų, arba automatų. Ar pavyktų numušti – neaišku. Štai ir šiuose, anksčiau kariuomenės platintuose vaizduose matyti, kaip kariai iš kulkosvaidžių šaudo į bepilotį. Bet jį pavyksta numušti tik su raketa.
„Turime tokius prietaisus, kaip radiobangų slopintuvas, kuriuos galime panaudoti prieš dronus, tačiau aišku, ne paslaptis, kad ne visiems dronams jie yra… galima juos panaudoti, kad būtų veiksmingi.
Tai todėl mes turime ir kai kurias kinetines priemones, mes turime ir 50 kalibro kulkosvaidžius, ir kai kurias kitas, apie kurias aš nelabai norėčiau kalbėti“, – tikino V. Grabauskas.
Galų gale, Lietuvoje yra gerokai daugiau nei 15 objektų, į kuriuos pataikius rusų paleistam dronui, pasekmės būtų didžiulės ir skaudžios. Tiems objektams saugoti samdomos paprastos, civilinės saugos firmos, kurios nei oro gynybos sistemų, nei tų pačių automatų neturi. Iš esmės saugo tik, kad niekas neįlįstų į objektų teritorijas.
Apie strateginių objektų apsaugą kalbama užuominomis
„Ką vadinsime strateginiais objektais, tie kur yra itin svarbūs, jie yra saugomi, yra ministro įsakymas, Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl saugotinų objektų sąrašo, VST tą sąrašą turi, ir tikrai skiriamas dėmesys kiekvienam iš jų“, – sakė M. Katelynas.
„Vis daugiau investicijų yra daroma į šių objektų apsaugą, ir ta situacija, galiu pasakyti, kad turi progresą. Nėra taip, kaip kai kas bando pristatyti, kad objektai nėra saugomi. Yra saugomi, dažnu atveju apie apsaugos lygį, priemones, tiesiog nėra kalbama, nes mūsų kalbas klauso ir mums nedraugiškos ausys“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Vis tik objektų apsaugą aptaręs ministras po susitikimo visuomenei nepasakė, kad kas nors keistųsi. Apsiribojo tik eilinėmis, mažai ką sakančiomis ir nekonkrečiomis frazėmis.
„Detalių operacinių tikrai nesu linkęs atskleisti, ką darome ir ką darysime, bet tikrai galiu patikinti, kad Lietuva į galimas grėsmes žiūri rimtai, ir ta prevencija mes užsiimame iš anksto“, – aiškino M. Katelynas.
Kad rusai gali surengti išpuolį, kurio metu ukrainietišku dronu smogtų į kokį nors svarbų objektą Baltijos šalyse, tiek žvalgyba, tiek politikai visuomenę informavo dar prieš kelis mėnesius. Tačiau pabrėžė, kad Rusija svarsto apie tokią ataką, bet ar ji tikrai bus – nežinia.
