Aidas Užkuraitis
Lietuva per tris mėnesius pati pasigamino tiek elektros, kad jos užteko 94 proc. viso šalies poreikio – tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau už ją turėtume mokėti. Tačiau taip nėra.
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc., o atsinaujinantys energijos ištekliai antrąjį ketvirtį padengė 74 proc. šalies elektros poreikio.
Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc., o atsinaujinantys energijos ištekliai antrąjį ketvirtį padengė 74 proc. šalies elektros poreikio.
Lietuva tuo metu pasiekė istorinį rezultatą – pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo mūsų šalyje pagaminta elektra padengė 94 proc. viso ketvirčio poreikio. Prieš metus ši dalis siekė 90 proc.
Tačiau tuo pat laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina (kaina elektros rinkoje, dar ne galutinė vartotojo kaina) buvo net 26,53 proc. didesnė nei prieš metus. Taigi kodėl už elektrą nemokame pigiau, nors jos pagaminame daugiau?
Pasirodo, savarankiškai pagaminti 94 proc. nereiškia, kad Lietuva beveik visą laiką galėjo apsieiti be elektros iš užsienio. Tai bendras trijų mėnesių rezultatas, o atskiromis valandomis situacija gali būti visiškai kitokia – vienu metu elektros Lietuvoje gali būti daugiau nei reikia, kitu – jos gali pritrūkti.
Pasigaminome 94 proc., tačiau importavome daugiau kaip 1 TWh
Per antrąjį ketvirtį Lietuva iš kitų šalių importavo 1,214 TWh elektros, o eksportavo 0,980 TWh. TWh – teravatvalandė, elektros energijos kiekio matas. Viena TWh lygi milijardui kWh – tų pačių kilovatvalandžių, kurias gyventojai mato savo elektros sąskaitose.
Šie skaičiai 94 proc. rodikliui neprieštarauja. Pastarasis parodo, kiek elektros Lietuva iš viso pasigamino per tris mėnesius, o importo ir eksporto duomenys – kiek jos tuo laikotarpiu judėjo tarp Lietuvos ir kitų valstybių.
„Svarbu pabrėžti, kad elektros sistema veikia realiuoju laiku, todėl net ir esant labai aukštam vietinės gamybos lygiui suminio ketvirčio vertinime, atskiromis valandomis Lietuva gali tiek importuoti, tiek eksportuoti elektrą. Tai priklauso nuo momentinio vartojimo, gamybos struktūros, elektros kainų regione ir tarpvalstybinių jungčių prieinamumo“, – pasakoja „Litgrid“ Strategijos departamento atstovas Paulius Kozlovas.
Paprastai tariant, vienu metu Lietuvoje elektros gali būti daugiau nei jos reikia, todėl perteklių parduodame kitoms šalims. Kitu metu savo gamybos nepakanka ir elektrą perkame.
Tačiau importas nebūtinai reiškia, kad Lietuva tuo metu apskritai negalėtų pasigaminti daugiau elektros. Kartais ją iš kitos šalies tiesiog pigiau nusipirkti nei naudoti brangesnę Lietuvoje pagamintą energiją.
„Pasitaiko atvejų, kai konkrečiu momentu importuoti yra pigiau nei naudoti vietoje pagamintą, pavyzdžiui, iš šiluminių elektrinių, energiją – ypač kai Skandinavijos rinkose dėl gausios vėjo arba hidroelektrinių gamybos kaina būna itin žema. Tokiais atvejais rinkos mechanizmas per tarpsistemines jungtis automatiškai atveria kelią pigesnei elektrai“, – nurodo P. Kozlovas.
Taigi pats importo faktas dar nereiškia, kad Lietuvai trūksta savo elektros. Kai kuriais atvejais kitur pagaminta elektra konkrečią valandą paprasčiausiai yra pigesnė.
Beveik viską pasigaminome, tačiau biržoje elektra pabrango 26,53 proc.
Dar ryškesnis paradoksas matyti pažvelgus į kainas. Rekordinė Lietuvoje pagamintos elektros dalis sutapo ne su jos pigimu, o su didesne vidutine didmenine kaina.
„Litgrid“ duomenimis, antrąjį 2026 metų ketvirtį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 78,12 Eur/MWh. Prieš metus tuo pat laikotarpiu ji buvo 61,74 Eur/MWh. MWh – megavatvalandė, lygi 1000 kWh. Vadinasi, per metus vidutinė kaina išaugo 26,53 proc.
Elektros kaina nenustatoma pagal tai, kiek jos Lietuva pasigamino per visus tris mėnesius. Rinkoje ji formuojasi kas 15 minučių – pagal tuo metu esančią pasiūlą ir poreikį bei tai, kiek elektros galima perduoti tarp skirtingų šalių.
Todėl kainą lemia ne tik tai, kas vyksta Lietuvos elektrinėse. Įtakos turi ir padėtis kitose rinkose – kiek elektros ten pagaminama ir suvartojama, kokių elektrinių prireikia bei ar nėra apribotos jungtys tarp valstybių. Šįkart kainą didino ir konkretūs veiksniai už Lietuvos ribų.
„Vidutinės kainos augimui didžiausią įtaką darė tinklo rekonstrukcijos darbai Švedijoje bei išaugusi dujų ir CO2 leidimų kaina“, – nurodo P. Kozlovas.
Taigi 94 proc. ir 26,53 proc. vienas kitam neprieštarauja. Vienas skaičius parodo, kiek elektros pasigaminome, kitas – kiek ji tuo metu vidutiniškai kainavo rinkoje. Daugiau pasigaminti patiems yra reikšminga, tačiau vien to neužtenka, kad elektra automatiškai atpigtų.
Vidurdienį elektra gali kainuoti mažiau nei nulį, o vakare – brangti
Ne mažiau svarbu ir tai, kada elektra pagaminama. Saulės elektrinės daugiausia elektros pagamina dieną. Kai saulės daug, rinkoje elektros pasiūla gali taip išaugti, kad jos kaina nukrenta iki nulio ar net tampa neigiama. Tačiau vakare saulės elektrinių gamyba sumažėja, o žmonių elektros poreikis išlieka didelis.
„Didelė saulės elektrinių gamyba dienos metu mažina elektros kainą šviesiu paros metu. Vakare, kai saulės generacija sumažėja, o vartojimas išlieka aukštas, kainos dažnai padidėja“, – aiškina P. Kozlovas.
Pasak jo, maždaug 18–22 val., kai saulės gamyba jau nukritusi iki nulio, o elektros vis dar reikia daug, trūkumą gali tekti padengti brangesniais gamybos šaltiniais arba importu.
Todėl tą pačią dieną gali susidaryti vadinamasis „anties kreivės“ efektas – vidurdienį elektros yra tiek daug, kad jos kaina biržoje nukrenta iki nulio ar žemiau, o vakare ji gerokai išauga.
Tokių labai pigios elektros laikotarpių daugėja. Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau pasiekė 6 GW.
O per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje 59 kartus susidarė laikotarpiai, kai elektros kaina biržoje buvo neigiama – kitaip tariant, nukrito žemiau nulio.
GW – gigavatas, galios matas. Paprastai tariant, jis parodo bendrą elektrinių pajėgumą gaminti elektrą.
Tačiau net neigiama kaina biržoje nereiškia, kad tuo metu gyventojas už elektrą nemokės. Biržos kaina yra tik viena galutinės sąskaitos dalis.
Už 200 kWh – beveik 54 eurai – kur dingsta pinigai?
Vienos laiko zonos planas reiškia, kad kilovatvalandės kaina nesikeičia pagal paros laiką. Šiame VERT pavyzdyje vartotojui taip pat taikomas persiuntimo planas „Namai“. Tokio vartotojo sąskaita šiame pavyzdyje siektų 53,97 euro su PVM (21 proc.).
Iš šios sumos 31,90 euro sudarytų tiekėjo dalis – elektros energijos įsigijimo ir tiekimo paslauga bei 2 eurų mėnesio mokestis. Dar 22,07 euro sudarytų valstybės reguliuojama kainos dalis. Paprastai tariant, tai VERT reguliuojamos kainos už elektros perdavimą ir skirstymą tinklais bei kitas reguliuojamas paslaugas.
Didžiausia šios dalies suma šiame pavyzdyje – 19,12 euro už elektros persiuntimą, kitaip tariant, už jos pristatymą elektros tinklais vartotojui. VERT aiškina, kad galutinę kainą apytikriai galima padalyti į dvi dalis.
„Vertinant apytikriai, šiuo metu nereguliuojama tiekėjo dalis gali sudaryti apie 60 proc. galutinės kainos, o reguliuojama dalis – apie 40 proc. Tačiau konkreti proporcija priklauso nuo vartotojo pasirinkto plano, suvartojimo, taikomų mėnesio mokesčių ir konkrečiu laikotarpiu galiojančių reguliuojamų dedamųjų“, – aiškina VERT.
Na, o kiek konkrečiai sudaro skirtingos jūsų mokamos elektros kainos dalys ir kiek kainuotų skirtingi tiekėjų planai, gyventojai gali pasitikrinti VERT elektros kainų skaičiuoklėje.
Taigi net jeigu pati elektra rinkoje gerokai atpigtų, visa sąskaita tokiu pačiu procentu nebūtinai sumažėtų – dalis jos mokama už tinklus ir kitas reguliuojamas paslaugas.
Biržoje pinga šiandien, o jūsų tarifas gali likti toks pats
Kada biržos kainos pokytį pajus konkretus žmogus, priklauso ir nuo jo pasirinkto elektros plano. Su birža susietą planą turinčiam vartotojui kainų pokyčiai daro tiesioginę įtaką – priklausomai nuo plano, kaina gali keistis kas 15 minučių, valandą, mėnesį ar pagal kitą tiekėjo formulę. Visai kitaip yra su fiksuota kaina.
Fiksuotos kainos planas veikia kitaip – žmogus sutartą laikotarpį moka sutartyje nustatytą elektros kainą. Todėl jei biržoje elektra šiandien smarkiai atpinga ar pabrangsta, jo tarifas dėl to iš karto nesikeičia.
„Fiksuotos kainos planą pasirinkę vartotojai biržos kainos svyravimų iš karto nejaučia, nes sutarties galiojimo laikotarpiu moka su nepriklausomu tiekėju sutartyje numatytą kainą.
Todėl mažesnę biržos kainą greičiausiai pajunta su birža susietus planus pasirinkę gyventojai, o fiksuotos kainos vartotojams ji gali atsispindėti tik vėliau – pavyzdžiui, pasibaigus fiksavimo laikotarpiui ar renkantis naują planą“, – nurodo VERT.
Taigi biržoje elektra gali atpigti jau šiandien, tačiau fiksuotos kainos sutartį turinčio žmogaus tarifas rytoj dėl to savaime nepasikeis. Be to, dalis sąskaitos nuo biržos kainos tiesiogiai nepriklauso. VERT reguliuojamą kainos dalį nustato atsižvelgdama į būtinas sąnaudas ir investicijas, o ji keičiama du kartus per metus – sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją.
Todėl gali nutikti ir taip, kad pati elektra pinga, tačiau reguliuojama sąskaitos dalis tuo pat metu padidėja. Tokiu atveju biržoje matomas pigimas galutinėje sąskaitoje gali būti vos pastebimas.
Pigi elektra atsiranda dieną – bet kur ją padėti iki vakaro?
Šioje situacijoje itin svarbūs elektros kaupikliai – jie leidžia dieną susidariusį elektros perteklių panaudoti vėliau, kai elektros reikia daugiau.
„Kaupikliai leidžia perteklinę elektros energiją sukaupti tuo metu, kai jos gaminama daug ir ji yra pigi, o vėliau ją grąžinti į sistemą paklausos bei kainų piko valandomis.
Taip išlyginami kainų svyravimai ir mažinamas poreikis staiga įjungti brangesnes šilumines elektrines“, – tikina P. Kozlovas.
Antrąjį ketvirtį kaupimo įrenginiai į tinklus patiekė 0,026 TWh elektros – maždaug šešis kartus daugiau nei prieš metus. Tačiau, palyginti su visu šalies elektros kiekiu, tai vis dar yra nedaug.
„Litgrid“ vertinimu, iki 2035 metų Lietuvos elektros sistemai papildomai reikės apie 3 GW lanksčių pajėgumų – kaupiklių ir kitų sprendimų, kurie leistų geriau panaudoti augančią saulės bei vėjo gamybą.
Kitaip tariant, reikės daugiau įrenginių, galinčių pigią elektrą sukaupti arba kitaip padėti ją panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia.
Ką gali padaryti pats gyventojas?
Su biržos kaina susietą planą turintis žmogus dalį naudos iš pigių valandų gali pasiimti ir pats – jeigu gali savo vartojimą perkelti į pigesnį laiką. Pavyzdžiui, skalbimo mašiną ar indaplovę galima paleisti tada, kai elektros kaina mažiausia, į pigesnes valandas perkelti ir elektromobilio įkrovimą.
VERT kartu įspėja, kad vien dėl dažnėjančių pigių valandų rinktis su birža susietą planą aklai nereikėtų. Svarbu vertinti ne tik kilovatvalandės kainą, bet ir mėnesio mokestį bei tai, ar žmogus iš tiesų gali prisitaikyti prie kainų svyravimų.
