Neigiamą tendenciją lemia daug veiksnių
Įmonės „Tele2“ ir Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Prie tyrimo prisidėjusi raidos psichologė, docentė Inga Truskauskaitė aiškina, jog rizikingai socialiniais tinklais besinaudojančių Lietuvos gyventojų dalis per metus pakilo nuo 23% iki 27% ir tai nėra atsitiktinis sutapimas. Šis skaičius glaudžiai susijęs su kitais tyrimo duomenimis: daugiau nei du iš penkių lietuvių pasižymi žemu emociniu atsparumu, pusė nepasitiki savo gebėjimu susitvarkyti su iškylančiais sunkumais, o nerimo ir depresijos rizikos grupei priklausančių gyventojų skaičius Lietuvoje yra dvigubai didesnis nei kitose ES šalyse.
„Kai žmogui sunkiau susidoroti su kasdieniu stresu, socialiniai tinklai gali tapti patogiu ir lengvai pasiekiamu prasiblaškymo šaltiniu – ne kaip komunikacijos priemonė, o kaip savijautą laikinai gerinantis įrankis. Svarbu turėti omenyje, kad rizikingas naudojimas ir priklausomybė nuo socialinių tinklų yra skirtingi dalykai. Priklausomybės rizikos grupėje, tyrimo duomenimis, atsidūrė apie 6% gyventojų – panašiai kaip kitose ES šalyse. Taigi kalbama apie augančią, bet dar ne krizinę tendenciją, kuriai verta skirti prevencinį dėmesį“, – sako psichologė.
Jos teigimu, Lietuvos gyventojai nuo kitų ES šalių skiriasi žymiai aukštesniu nerimo ir depresijos paplitimo rodikliu bei žemesniu emociniu atsparumu, o šios aplinkybės yra svarbios. Kai žmogui trūksta vidinių emocinių išteklių, išoriniai „greiti sprendimai“, šiuo atveju – socialiniai tinklai, tampa patrauklesni. Tai nėra charakterio ar valios klausimas – tai struktūrinė psichikos sveikatos situacija, kuri atsispindi ir šiame rodiklyje. Kitaip tariant, ten, kur mažiau sveikų emocinės savireguliacijos strategijų, rizikingas socialinių tinklų naudojimas gali natūraliai užimti jų vietą.
Klinikinis psichologas, psichoterapeutas Julius Burkauskas pritarė kolegei teigdamas, jog socialiniai tinklai šiandien yra lengvai pasiekiami beveik visada – užtenka išmaniojo telefono ir interneto. Dėl šio prieinamumo jie tampa kasdienio gyvenimo dalimi: juose bendraujame, ieškome informacijos, pramogaujame ar net dirbame.
Tačiau būtent tokios savybės kaip greitas ir lengvas pasiekiamumas, anonimiškumas ir galimybė naudotis bet kuriuo metu gali skatinti pernelyg dažną naudojimą bei sunkumus kontroliuojant laiką internete.
Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina ir pačių socialinių tinklų veikimo principai. Socialinių tinklų platformos kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį. Algoritmai nuolat pateikia turinį, kuris sukelia emocines reakcijas ir skatina grįžti į platformą. Dėl to formuojasi įprotis nuolat tikrinti naujienas, pranešimus ar „patiktukus“, o kai kuriems žmonėms tai gali peraugti į kompulsyvų elgesį – kuomet nuolat galvojama, „o kas gi ten dabar naujienų sraute?“, „gal kažkas įdomaus?“, „norėtųsi ir vėl „pasinerti“ į naršymą“, kol galiausiai neatsispiriama pagundai.
Jis pridūrė, kad socialiniai tinklai yra apie bendrumą, priklausymą kokiai nors grupei. Ten dalinamės įvairia informacija, nuotraukomis, nuomonėmis, kelionių ar darbinėmis istorijomis ir panašiai. Įsitraukti į šį turinį galima įvairiais lygiais nuo pasyvaus stebėtojo, iki aktyvaus komentatoriaus ir panašiai. Aktyviai įsitraukus į socialinių tinklų turinį daliai žmonių, gali tapti sunku vėliau padaryti pauzę, nes atsiranda nerimas ar baimė praleisti svarbius įvykius (vadinamasis FOMO). Šios emocijos skatina dar dažniau tikrinti socialinius tinklus, taip sukuriant uždarą ratą.
Be to, socialiniuose tinkluose dažnai matome idealizuotus kitų žmonių gyvenimo fragmentus – keliones, sėkmę ar „tobulą“ išvaizdą. Jauni žmonės matydami pagražintą realybę gali jausti spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomus idealus, o tai gali būti susiję tiek su polinkiu daugiau nerimauti, tiek su intensyvesniais depresijos ar net valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija, simptomais.
„Nerimą kelia ir tai kaip dažnai socialiniai tinklai pateikia amžiaus neatitinkantį turinį, kuris gali trikdyti ypač jauno amžiaus asmenis. Taip pat prie socialinių tinklų pavojų galima priskirti ir įvairias specifines grupes ar specialaus turinio stebėjimą – vadinamuosius informacinius burbulus, kuriuose gali būti specialiai pateikiama klaidinanti ir net žalinga tiek žmogui tiek visuomenei ar valstybei informacija“, – kalbėjo J. Burkauskas.
Dar viena iš plačiai žinomų socialinių tinklų rizikų yra skaitmeninės patyčios, su kuriomis neretai susiduria žmonės tiek asmeninio virtualaus bendravimo metu, tiek komentarų forma viešai. Nepaisant matomumo lygio, patyčios vyksta gana izoliuotoje skaitmeninėje erdvėje, kur patyčių skleidėjui gana lengva pasislėpti nuo atsakomybės. Tokias patyčias skaudžiai išgyvena jauno amžiaus žmonės ir dažnai apie jas niekam nepasakoja, taip susiduriant su dar didesniu vienišumo jausmu. Tyrimai rodo, kad mūsų paauglių vienišumo rodikliai gerokai viršija Europos vidurkį.
Prie jau išvardytų neigiamų socialinių tinklų aspektų galima pridėti dar socialiniuose tinkluose plintančius sveikatai (ar net gyvybei) pavojingus iššūkius, kuomet žmonės skatinami atkartoti kokį nors eksperimentą. Nereikia pamiršti nesveikus grožio standartus puoselėjančių, tikrovės neatitinkančia medicinine informacija besidalinančių ir produktus įsigyti skatinančių nuomonės formuotojų poveikį. Štai todėl, pasak specialisto, vis dėl to rizikingo socialinių tinklų naudojimo tendencija yra tokia neigiama.
Jaunimas – laimingiausias, bet įnikęs į soc tinklus
Technologijų išmanymas jau daug metų yra skatinamas ir sveikintinas, tačiau psichologas tame įžvelgia problemą: „Kuo daugiau laiko praleidžiama skaitmeninėje erdvėje, tuo didesnė tikimybė intensyviau naudotis socialiniais tinklais. Neretai stebimas bendras entuziazmas naudotis technologijoms, ne visada pasveriant naudą. Gana anksti skatinama perprasti išmaniųjų įrenginių naudojimo ypatumus atliekant įvairias užduotis ugdymo įstaigose, kai neretai tas pačias užduotis daug paprasčiau galima būtų atlikti naudojantis užrašais ar sprendžiant kartu su draugais gyvo kontakto metu. Reikalingas švietimas ir edukacija apie tai, su kokiomis grėsmėmis skaitmeninėje erdvėje galime susidurti. Nevyriausybinės organizacijos Skaitmeninės etikos centro komanda teikdama mokymus Lietuvoje šia tematika, aplanko šimtus mokyklų kasmet“.
Dvejus metus iš eilės Lietuvos jaunimas skelbtas laimingiausiu pasaulyje. Perteklinis soc. tinklų naudojimas sukelia priešingus jausmus ir įklampina į neigiamas emocijas. I. Truskauskaitės teigimu, nors mūsų jaunimas laimingiausias, tyrimas atskleidžia, kad 18–24 metų amžiaus grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimo paplitimas yra didžiausias ir per metus ženkliai išaugo.
„Tai nebūtinai prieštaringi duomenys – subjektyviai vertinamas pasitenkinimas gyvenimu ir specifiniai elgesio įpročiai gali egzistuoti lygiagrečiai. Laimės indeksas matuoja bendrą gerovės jausmą konkrečiu momentu, o rizikingo naudojimo poveikis psichikos sveikatai gali kauptis ir gali pasireikšti vėliau. Būtent šioje amžiaus grupėje matome ir žemesnius socialinių įgūdžių bei planavimo įgūdžių rodiklius – o tai yra ilgalaikio emocinio atsparumo pagrindas“, – sakė pašnekovė.
Jos kolega papildė, kad pernelyg intensyvus ar probleminis su rizikomis susijęs socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su rimtomis neigiamomis pasekmėmis – nuolatiniu savęs lyginimu su kitais, prastesniu savęs vertinimu ar didesniu nerimu ir liūdesio jausmu, blogu miegu, išaugusiais savižudybių rodikliais, prastesne dėmesio koncentracija, sutrikusiu mokymosi procesu.
Naudojasi rūpesčiams pamiršti
Tyrime dalyvavę vartotojai teigė besinaudojantys soc. tinklais, kad pamirštų rūpesčius. Tai, pasak vienos iš jo kūrėjų, yra dažniausiai pasitaikantis iš priklausomybės simptomų: kas dešimtas Lietuvos gyventojas tai daro dažnai arba labai dažnai. Iš psichologijos perspektyvos tai vadinama vengimo strategija – žmogus problemą ne sprendžia, o laikinai nuo jos nutolsta. Tai savaime dar nėra patologinis elgesys: kiekvienas kartais nori tiesiog pailsėti nuo minčių. Problema iškyla tada, kai tai tampa pagrindiniu susidorojimo su stresu būdu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai veikia kaip savotiška nuotaikos reguliavimo kilpa: suteikia momentinį palengvėjimą, dėl to susiformuoja įsitikinimas, kad tai veiksmingas būdas jaustis geriau, o tai skatina grįžti prie šio būdo vėl ir vėl. Ilgainiui pačios problemos lieka neišspręstos, o realių emocinių įgūdžių – gebėjimo susidoroti su sunkumais, toleruoti nepatogius jausmus, ieškoti sprendimų – formavimasis gali sulėtėti. Tai itin svarbu turint omenyje, kad pusė Lietuvos gyventojų jau dabar nepasitiki savo gebėjimu susitvarkyti su iškylančiais sunkumais.
„Jau dabar matome, kad rizikingai socialiniais tinklais besinaudojantys žmonės dažniau patenka į nerimo ir depresijos rizikos grupes, pasižymi žemesniu emociniu atsparumu ir jaučiasi vienišesni. Jei rizikingas naudojimas ženkliai augtų, tai galėtų tapti labiau matoma visuomenės lygmeniu: daugiau psichikos sveikatos iššūkių, silpnesnė emocinė savireguliacija. Taip pat, potencialiai galėtų didėti visuomenės poliarizacija – socialinių tinklų algoritmai linkę stiprinti radikalias pozicijas ir siaurinti požiūrių įvairovę“, – kalbėjo docentė.
Ji ramino, kad šiuo metu situacija dar tikrai nėra krizinė – priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupė Lietuvoje sąlyginai nedidelė. Tačiau auganti rizikingo socialinių tinklų naudojimo tendencija ir tai, kad beveik pusė socialiniais tinklais besinaudojančių gyventojų nesilaiko jokių ribojimosi strategijų, rodo, kad prevencija, tiek individuali, tiek sisteminė, galėtų būti prasminga.
J. Burkausko teigimu, naršymas, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar bendravimas internete gali suteikti momentinį atsipalaidavimo jausmą ir nukreipti dėmesį nuo problemų. Tačiau realybėje dažniausiai būna kitaip – socialiniai tinklai gali tapti būdu vengti sudėtingų jausmų ar problemų sprendimo, todėl žmogus linkęs vis dažniau grįžti prie naršymo kaip prie lengvai prieinamo būdo nuotaikai pagerinti ar „pabėgti“ nuo rūpesčių. Ilgainiui tai gali virsti įpročiu, ypač jei socialiniai tinklai naudojami kaip pagrindinė streso įveikos strategija.
„Manau, kad dar tik pradedame užčiuopti problemos mąstą ir valdyti ją turime imtis dabar. Jau minėtos rizikos daliai žmonių kuria kasdienio funkcionavimo sunkumus, taip prisidedant prie blogesnės savijautos ir gyvenimo kokybės bendrai. Be abejonės, kad augant problemos mastui, tai atsilieptų tiek asmeniniam, tiek visuomenės gebėjimui dirbti, išlikti sveikiems, nepervargti, pasirūpinti savimi, ugdyti kritinį mąstymą ir atsispirti dezinformacijai“, – situaciją apibendrino klinikinis psichologas.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.