Aidas Užkuraitis
Sekmadienio popietę dalies Lietuvos gyventojų telefonuose pasirodė nerimą keliantis perspėjimas. Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose paskelbtas tikėtinas oro pavojus, o į dangų pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Iš pradžių situacija atrodė rimtai. Radarai buvo užfiksavę neaiškias atžymas ore, todėl neatmesta galimybė, kad Lietuvos oro erdvėje gali būti bepilotis orlaivis.
Tačiau po maždaug 40 minučių pavojus buvo atšauktas.
Tai, ką radarai užfiksavo danguje, pasirodė esantis visai ne priešiškas objektas.
NATO naikintuvams priartėjus paaiškėjo, kad ore skrido paukščių būrys.
Kodėl dėl paukščių teko kelti naikintuvus ir įspėti gyventojus? Lietuvos kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro paaiškinimas atskleidžia svarbią tokio reagavimo detalę.
Viskas prasidėjo nuo neaiškios žymos radaruose
Sekmadienį, rugsėjo 13-ąją, prieš 13 valandą Lietuvos oro erdvę stebinčios sistemos užfiksavo įtartinas atžymas.
Iš pradžių nebuvo įmanoma patikimai nustatyti, kas tiksliai juda ore.
Tokioje situacijoje tarnybos negali paprasčiausiai laukti ir tikėtis, kad objektas nepavojingas. Ypač dabartinėje saugumo aplinkoje, kai regione ne kartą teko reaguoti į neatpažintus bepiločius ir kitus oro objektus.
Todėl buvo pradėtos numatytos procedūros.
Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose paskelbtas geltonas – tikėtino oro pavojaus – lygis.
Gyventojams į telefonus išsiųsti perspėjimai.
Į orą pakilo NATO naikintuvai
Vien radarų informacijos šį kartą nepakako.
Neatpažintam objektui patikrinti buvo pasitelkti Lietuvoje NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Jų užduotis buvo išsiaiškinti, kas iš tiesų sukėlė neįprastas radarų atžymas.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas vėliau aiškino, kad buvo greitai aktyvuotos oro pajėgos ir pasiektas vizualinis kontaktas.
Pasitelkus naikintuvus bei papildomus radarų duomenis galutinai nustatyta, kad jokio priešiško bepiločio ore nėra.
Radarai fiksavo didelį paukščių būrį.
Kodėl radaras gali supainioti paukščius su kitu objektu?
Radaras nežiūri į dangų taip, kaip žmogaus akis.
Sistema siunčia elektromagnetinius signalus ir analizuoja nuo ore esančių objektų grįžtančius atspindžius.
Didelis, tankiai skrendantis paukščių būrys tam tikromis sąlygomis taip pat gali sukurti aiškiai matomą radaro atžymą.
Meteorologiniai radarai paukščių migraciją fiksuoja nuolat, o panašių situacijų pasitaiko ir oro erdvę stebinčioms sistemoms.
Problema atsiranda tada, kai iš pirminių duomenų negalima užtikrintai nustatyti objekto pobūdžio.
Saugumo požiūriu tokiu atveju geriau patikrinti galimą grėsmę ir tik tada ją atmesti, nei iš karto nuspręsti, kad objektas nepavojingas.
Būtent toks principas pritaikytas ir sekmadienį.
Pavojus truko apie 40 minučių
Geltonas oro pavojaus lygis paskelbtas 12.59 val.
13.37 val. jis jau buvo atšauktas.
Taigi visas sujudimas truko maždaug 38 minutes.
Per tą laiką dalis gyventojų gavo oficialius perspėjimus, o dėl saugumo buvo paveikta ir civilinė aviacija – laikinai stabdyti skrydžiai į Vilniaus oro uostą ir iš jo.
Kai tik buvo nustatyta, kad realios grėsmės nėra, ribojimai pradėti atšaukti.
Tačiau tuo dienos įvykiai Lietuvos danguje nesibaigė.
Tą pačią dieną radarai fiksavo ir kitą objektą
Dar prieš paukščių būrio istoriją, ankstyvą sekmadienio rytą, Lietuvos kariuomenės radarai užfiksavo kitą neatpažintą objektą.
Apie 4.05 val. Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna pastebėjo žymą, judėjusią Kaliningrado srities kryptimi.
Kariuomenės duomenimis, objektas kirto Lietuvos teritoriją ir vėliau pateko į Rusijos Kaliningrado sritį. Tikėtina, kad į Lietuvą jis buvo patekęs iš Baltarusijos.
Šį kartą NATO naikintuvai nebuvo keliami, o gyventojams perspėjimai nebuvo siunčiami.
NKVC vadovas aiškino, kad objektas išlaikė pastovų kursą ir aukštį, buvo nuolat stebimas, o pagal jo judėjimą nuspręsta, kad tiesioginės grėsmės žmonėms nėra.
ačiau būtent šis skirtumas sukėlė papildomų klausimų.
Krašto apsaugos ministrui kilo klausimų
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sekmadienį teigė, kad reakciją į popietinę situaciją, kai galiausiai buvo nustatytas paukščių būrys, vertina teigiamai.
Jo nuomone, geriau sureaguoti prevenciškai ir įsitikinti, kad grėsmės nėra.
Tačiau ministrui kilo klausimas, kodėl panašių veiksmų nebuvo imtasi ankstyvą rytą, kai Lietuvos teritoriją kirto kitas neatpažintas objektas.
R. Kaunas nurodė paprašęs kariuomenės vado pateikti konkrečią informaciją apie tai, kodėl abiem atvejais buvo priimti skirtingi sprendimai.
Todėl ši istorija paukščių būriu dar nesibaigia.
Dabar bus vertinama ir tai, kaip skirtingose situacijose priimami sprendimai dėl visuomenės perspėjimo bei NATO naikintuvų panaudojimo.
Panaši situacija Lietuvoje jau buvo nutikusi
Nors sekmadienio įvykis gali skambėti neįprastai, tai nėra pirmas toks atvejis.
2024 metų lapkritį NATO oro policijos naikintuvai taip pat buvo pakelti patikrinti neatpažinto taikinio, į Lietuvos teritoriją įskridusio iš Latvijos.
Ir tuomet paaiškėjo tas pats – radarų pastebėtas taikinys buvo didelis paukščių būrys.
Tai parodo, kokia sudėtinga gali būti oro erdvės stebėsena.
Radaras gali užfiksuoti objektą, tačiau vien jo atžymos ne visada pakanka tiksliai nustatyti, kas yra danguje.
Šį kartą grėsmės nebuvo, tačiau reakcija buvo tikra
Sekmadienio popietės istorija baigėsi ramiai.
Nebuvo patvirtintas nei priešiškas dronas, nei kitas pavojingas oro objektas.
Tačiau pats reagavimas nebuvo klaidingas vien todėl, kad galiausiai paaiškėjo nepavojinga atžymos kilmė.
Tarnyboms teko priimti sprendimą tuo metu, kai jos dar nežinojo to, kas paaiškėjo vėliau.
Todėl keisčiausia šios istorijos detalė kartu yra ir svarbiausia: NATO naikintuvai iš tiesų kilo dėl paukščių, tačiau tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas juos pakelti, niekas dar negalėjo užtikrintai pasakyti, kad radaruose matoma žyma yra tik paukščių būrys.
