Aidas Užkuraitis
Degalų kainos artėja prie kritinės ribos
Lietuvoje degalų kainos priartėjo prie svarbios psichologinės ribos – 2 eurų už litrą. Šis kainų šuolis atgaivino diskusijas apie galimą akcizų mažinimą, siekiant palengvinti vairuotojų finansinę naštą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad problema yra sudėtingesnė nei vien dyzelino kainos augimas.
Dyzelino ir benzino kainų dinamika: platesnis vaizdas
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad nuo karo pradžios dyzelino kaina, atmetus mokesčius, padidėjo beveik 20 proc., o benzino – beveik 31 proc. Tai rodo, kad kuro kainų problemos jau neapsiriboja vien dyzelinu. Lietuvoje dyzelinių transporto priemonių dalis yra itin didelė – 63 proc. lengvųjų automobilių registracijų metų pradžioje buvo dyzeliniai automobiliai, o tai sukuria papildomą spaudimą dyzelino paklausai.
Struktūriniai iššūkiai naftos perdirbimo sektoriuje
Problemos šaknys glūdi Europos naftos perdirbimo gamyklų galimybėse. Modernios gamyklos gali išgauti tik apie 30–40 proc. dyzelino iš naftos litro, tuo tarpu poreikis dyzelinui yra ženkliai didesnis. Todėl Europa susiduria su disbalansu tarp naftos frakcijų pasiūlos ir paklausos. Siekiant kompensuoti trūkumą, dyzelinas yra importuojamas iš kitų rinkų, tokių kaip JAV ar Turkija, kur perdirbama sunki nafta, pavyzdžiui, iš Venesuelos.
Akcizų mažinimo galimybės ir jų poveikis
Kauno technologijos universiteto ekonomistas Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad apie pusę dyzelino kainos sudaro mokesčiai, todėl akcizų mažinimas galėtų sumažinti galutinę kainą vartotojams. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad kitos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, jau imasi priemonių mažinti mokesčius degalams, siekdamos palengvinti gyventojų naštą. Lietuvos vyriausybė taip pat svarsto įvairias mokestines ir nemokestines priemones, kurios būtų taikomos kuro kainoms viršijus tam tikrą ribą.
Benzino kainų augimas – naujas iššūkis
Vilniaus universiteto ekonomistas Tomas Karpavičius pastebi, kad nors dyzelino problemos buvo akivaizdžios jau nuo metų pradžios, dabar matomas ir benzino kainų augimas.
Jis pabrėžia, kad kuro gamyba yra sudėtinga ir negali būti greitai pakeičiama, todėl nuostoliai viename kuro segmente dažnai persiduoda kitiems. Tai reiškia, kad tiek dyzelino, tiek benzino kainų svyravimai yra susiję su rinkos dėsningumais ir geopolitinėmis aplinkybėmis.
Geopolitinės rizikos ir ūkininkų iššūkiai
Kalbant apie degalų tiekimą, ekonomistai sutaria, kad apokaliptinio scenarijaus, kuomet dyzelino trūktų, tikėtis nereikėtų. Tačiau geopolitinės įtampos ir pasaulinės naftos rinkos svyravimai gali lemti kainų augimą, kuris tiesiogiai paveiks ūkininkų sąnaudas ir galų gale – maisto produktų kainas. Tai atspindi įprastą ekonominę grandinę, kurioje brangstant žaliavoms kyla ir galutinės vartotojų kainos.
Vyriausybės planai degalų kainų stabilizavimui
Finansų ministras Taurimas Valys praneša, kad rengiamas kompleksinis planas, apimantis tiek mokestines, tiek nemokestines priemones degalų kainų suvaldymui. Šios priemonės bus derinamos su Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, o jų įgyvendinimas priklausys nuo naftos kainų pasaulinėse rinkose dinamikos. Ministras pažymi, kad planas bus pristatytas artimiausiomis dienomis ir sieks efektyviai reaguoti į kuro brangimą, ypač jei naftos kainos ilgą laiką išliks aukštos.
Apibendrinimas
Lietuvos degalų rinka susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie apima ne tik dyzelino, bet ir benzino kainų augimą. Struktūriniai Europos naftos perdirbimo sektoriaus apribojimai, geopolitinės rizikos ir didelis dyzelinių automobilių skaičius šalyje lemia didelį spaudimą kuro rinkai. Akcizų mažinimas yra svarstoma priemonė, tačiau ekspertai ragina žvelgti plačiau ir ieškoti kompleksinių sprendimų, kurie apimtų tiek rinkos, tiek valstybės politikos aspektus. Vyriausybės ruošiami veiksmai gali padėti sumažinti degalų kainų poveikį vartotojams, tačiau situacija išlieka jautri ir priklauso nuo pasaulinių rinkų pokyčių.
