Aidas Užkuraitis
Vasarą tai buvo tamsūs namai, neveikiantys šaldytuvai ir išsikrovę telefonai.
Kai kuriems – kelios valandos nepatogumų.
Kitiems – kelios dienos laukimo.
Tačiau rugpjūtį Lietuvą nusiaubusi audra išryškino vieną problemą, apie kurią iki šiol daugelis beveik nesusimąstė.
Kas būtų, jeigu toks pat masinis elektros tiekimo sutrikimas įvyktų ne vasarą, o sausį?
Kai lauke – ne +20, o –10 ar –20 laipsnių.
Tuomet elektros dingimas reikštų ne tik tamsą.
Kai kuriuose namuose vienu metu galėtų sustoti šildymas, vandens tiekimas ir daugybė kitų sistemų.
Ir būtent čia prasideda nemaloniausia šios istorijos dalis.
Audra jau parodė, kokio masto gali būti problema
Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi audra elektros tinklams padarė milžinišką žalą.
Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.
Buvo fiksuojami tūkstančiai tinklo pažeidimų.
Medžiai nutraukė laidus, buvo pažeistos elektros atramos, o kai kur tinklo dalis teko praktiškai atstatyti iš naujo.
Praėjus savaitei po audros elektros vis dar neturėjo apie 30 tūkst. klientų.
Vasarą tai sukėlė didžiulių nepatogumų.
Tačiau žiemą tas pats scenarijus galėtų atrodyti visiškai kitaip.
Viena detalė pakeičia viską
Šiuolaikiniuose namuose elektra seniai nėra reikalinga vien lemputėms ir televizoriui.
Ji tapo daugelio svarbiausių namo sistemų pagrindu.
Šilumos siurblys be elektros neveikia.
Daugeliui dujinių katilų taip pat reikia elektros elektronikai ir cirkuliaciniams siurbliams.
Jos dažnai reikia ir granulinėms šildymo sistemoms.
Net kai kurios kietojo kuro šildymo sistemos priklauso nuo elektrinių cirkuliacinių siurblių.
Todėl gali susidaryti paradoksali situacija.
Kuro arba šilumos šaltinis namuose yra, tačiau dingus elektrai šildymo sistema vis tiek sustoja.
O tada pradeda kristi temperatūra
Jeigu lauke spaustų stiprus šaltis, ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas taptų gerokai rimtesnis.
Kaip greitai atšaltų konkretus namas, priklausytų nuo jo konstrukcijos, apšiltinimo, lauko temperatūros ir kitų aplinkybių.
Naujas, energiškai efektyvus namas šilumą išlaikytų gerokai ilgiau nei senas ir prastai apšiltintas pastatas.
Todėl nėra vieno universalaus skaičiaus, po kiek valandų namuose taptų šalta.
Tačiau kryptis aiški.
Kuo ilgiau neveiktų šildymas ir kuo žemesnė būtų temperatūra lauke, tuo rimtesnė taptų situacija.
Tačiau šildymas – tik pradžia
Privačiuose namuose yra dar viena priklausomybė, kurią lengva pamiršti.
Vanduo.
Jeigu namas vandenį gauna iš gręžinio, dažniausiai reikalingas elektrinis siurblys.
Dingsta elektra – sustoja ir jis.
Tada vienu metu namuose gali nebelikti ne tik šildymo, bet ir įprasto vandens tiekimo.
Pridėkite neveikiantį internetą, elektrinius vartus, dalį apsaugos sistemų, viryklę ir išsikraunančius telefonus – ir kelių valandų elektros sutrikimas jau atrodo visai kitaip.
Rugpjūčio audra leido tai pamatyti realybėje
Po stichijos LRT kalbinti gyventojai pasakojo likę ne tik be elektros.
Kai kuriuose namuose kartu dingo vanduo ir ryšys.
Žmonės telefonus krovė automobiliuose, o dalis šeimų buvo priverstos visiškai pakeisti įprastą kasdienybę.
Ir tai vyko rugpjūtį.
Būtent todėl kyla klausimas, kas nutiktų tokiam sutrikimui užsitęsus per didžiausius žiemos šalčius.
Dar viena problema pasirodytų ne iš karto
Jeigu namas ilgą laiką liktų nešildomas esant stipriam šalčiui, problema galėtų tapti ne tik gyventojų komfortas.
Rizika atsirastų ir pačiam pastatui.
Vandentiekio bei šildymo sistemos yra jautrios užšalimui.
Todėl ilgas šildymo sutrikimas esant žemai temperatūrai gali baigtis ir materialiniais nuostoliais.
Tada elektros dingimas nebebūtų vien energetikos problema.
Tai taptų ir būsto problema.
Audra pasiuntė perspėjimą dar iki žiemos
Rugpjūčio stichija buvo viena rimčiausių Lietuvos elektros tinklui per daugelį metų.
Po jos ESO teko tvarkyti daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų.
Kai kuriems žmonėms elektros teko laukti ilgiau nei savaitę.
Tačiau buvo vasara.
Namai neatšalo.
Šildymo sistemų nereikėjo.
Vamzdžiams negrėsė užšalimas.
Ir būtent todėl tikrasis šios audros perspėjimas gali pasirodyti tik artėjant žiemai.
Nes klausimas dabar labai paprastas
Ne ar Lietuvoje kada nors dar bus didelė audra.
Ji bus.
Klausimas kitas.
Kas nutiktų, jeigu tokio masto elektros tinklo pažeidimai pasikartotų tuo metu, kai už lango spaustų didelis šaltis?
Rugpjūtį tūkstančiams žmonių tai buvo labai sunkus išbandymas.
Žiemą tos pačios kelios dienos be elektros daliai namų galėtų tapti gerokai rimtesne krize.
Ir būtent šią silpną vietą paskutinė audra parodė labai aiškiai.
