Aidas Užkuraitis
Gyventojų elektroninius paštus pasiekia pavojingai tikroviškos sąskaitos, kuriose naudojamas „Telia“ vardas ir prašoma sumokėti už tariamai suteiktas paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio laiškas gali atrodyti visiškai įprastas – matomas žinomos bendrovės pavadinimas, tvarkingai pateikta informacija ir mokėtina suma.
Tačiau mokėjimo rekvizitai tokiose sąskaitose priklauso ne ryšio operatoriui. Atlikęs pavedimą žmogus pinigus perveda tiesiai sukčiams, o tikroji sąskaita už paslaugas lieka neapmokėta.
„Telia“ patvirtina Lietuvoje fiksuojanti tokius atvejus ir ragina klientus prieš atliekant mokėjimą skirti kelias minutes sąskaitos patikrinimui.
Suklastotos sąskaitos atrodo vis profesionaliau
Anksčiau sukčių laiškus neretai išduodavo prasta lietuvių kalba, keisti sakiniai, neryškūs logotipai ar akivaizdžiai neteisingi įmonių pavadinimai. Dabar vien vizualinio įvertinimo gali nebeužtekti.
Sukčiai kopijuoja tikrų sąskaitų išvaizdą, naudoja žinomų įmonių pavadinimus ir pateikia realistiškai atrodančią informaciją. Net ir prašoma suma gali būti nedidelė bei panaši į įprastą mėnesinį mokestį.
Būtent tai ir sumažina žmogaus budrumą. Gavęs keliolikos ar keliasdešimties eurų sąskaitą vartotojas gali pagalvoti, kad tai įprastas periodinis mokėjimas, ir neatidžiai patikrinti gavėjo duomenis.
Pagrindinė apgaulė slepiasi ne sąskaitos dizaine, o mokėjimo rekvizituose. Sukčių atsiųstame dokumente įrašoma jiems priklausanti arba jų kontroliuojama banko sąskaita. Todėl mokėjimas atliekamas ne paslaugų teikėjui.
Pirmiausia patikrinkite tikrąjį siuntėjo adresą
Vienas svarbiausių požymių, galinčių išduoti klastotę, yra tikrasis elektroninio laiško siuntėjo adresas.
Elektroninio pašto programoje gali būti rodomas užrašas „Telia“, tačiau šį matomą siuntėjo vardą nesunku nukopijuoti. Reikia paspausti ant siuntėjo informacijos ir patikrinti visą elektroninio pašto adresą.
Bendrovė nurodo, kad oficialios jos sąskaitos siunčiamos iš adreso noreply@telia.lt.
Sukčių naudojamas adresas gali atrodyti labai panašiai, tačiau jame gali būti pakeista viena raidė, pridėtas skaičius, brūkšnelis arba panaudota kita domeno galūnė.
Pavyzdžiui, skubantis žmogus gali nepastebėti, kad įmonės pavadinime sukeistos dvi raidės arba vietoje oficialaus domeno naudojamas panašiai skambantis adresas.
Vis dėlto vien siuntėjo adreso patikrinimo nereikėtų laikyti absoliučia garantija. Jeigu laiškas kelia bent menkiausią įtarimą, sąskaitą saugiausia tikrinti ne pačiame laiške, o oficialioje savitarnoje.
Nauja banko sąskaita – rimtas perspėjimo signalas
Daug žmonių už ryšio, interneto ir televizijos paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito tuo pačiu būdu. Todėl netikėtai pasikeitę mokėjimo rekvizitai turėtų būti vertinami labai atsargiai.
Jeigu laiške nurodoma anksčiau nematyta banko sąskaita, prašoma mokėti kitam gavėjui arba atlikti atskirą pavedimą, mokėjimą reikėtų sustabdyti.
Pirmiausia verta prisijungti prie „Mano Telia“ savitarnos adresą įrašius naršyklėje savarankiškai arba naudojantis oficialia programėle. Ten galima patikrinti, ar tokia sąskaita iš tiesų išrašyta ir kokia suma turi būti sumokėta.
Nereikėtų prie savitarnos jungtis paspaudus įtartiname laiške pateiktą nuorodą. Ji gali nukreipti į suklastotą svetainę, kuri tik išvaizda primena tikrą paslaugų teikėjo puslapį.
Sukčiai stengiasi priversti žmogų skubėti
Dar vienas dažnas apgaulės požymis – spaudimas veikti nedelsiant.
Laiške gali būti teigiama, kad sąskaitą būtina apmokėti tą pačią dieną, priešingu atveju bus apribotos ryšio ar interneto paslaugos. Taip pat gali būti rašoma apie tariamą skolą, papildomus mokesčius arba gresiantį paslaugų nutraukimą.
Tokios formuluotės skirtos sukelti nerimą ir neleisti žmogui ramiai patikrinti informacijos. Sukčiai tikisi, kad gavėjas išsigąs galimų pasekmių ir pavedimą atliks automatiškai.
Įtarimą turėtų sustiprinti neįprasti prašymai, nauji rekvizitai, netikėta skola ir itin trumpas mokėjimo terminas. Radus bent vieną iš šių požymių geriau nemokėti tol, kol informacija nepatikrinta oficialiais kanalais.
Ko nedaryti gavus įtartiną sąskaitą?
„Telia“ rekomenduoja įtartiname laiške nespausti pateiktų nuorodų, neatidaryti prisegtų dokumentų ir neatlikti mokėjimo.
Prisegtas failas gali būti ne tik netikra sąskaita. Jame gali slėptis kenksminga programa arba nuoroda į duomenis renkantį puslapį. Todėl dokumento nereikėtų atidaryti vien iš smalsumo.
Sąskaitą patikrinkite prisijungę prie oficialios savitarnos arba savarankiškai susiradę bendrovės klientų aptarnavimo kontaktus. Telefono numerio ar kitos kontaktinės informacijos taip pat geriau neimti iš įtartino laiško.
Saugiausia laikytis kelių veiksmų:
- sustabdyti mokėjimą;
- nespausti laiške pateiktų nuorodų;
- neatidaryti prisegtų failų;
- patikrinti visą siuntėjo adresą;
- palyginti gavėjo vardą ir banko sąskaitą su ankstesniais mokėjimais;
- prisijungti prie oficialios savitarnos atskirai;
- kilus abejonių susisiekti su bendrove oficialiais kanalais.
Ką daryti, jeigu pinigai jau pervesti?
Jeigu žmogus tik po mokėjimo pastebėjo, kad sąskaita galėjo būti suklastota, svarbiausia nedelsti.
Pirmiausia reikia kuo skubiau susisiekti su savo banku ir pranešti apie galimai apgaulingą pavedimą. Kuo greičiau bankas gauna informaciją, tuo daugiau galimybių patikrinti mokėjimo būseną ir imtis galimų veiksmų.
Apie incidentą taip pat rekomenduojama informuoti policiją ir „Telia“. Reikėtų neištrinti gauto elektroninio laiško, išsaugoti suklastotą sąskaitą, mokėjimo patvirtinimą, siuntėjo adresą bei kitus su įvykiu susijusius duomenis. Ši informacija gali būti svarbi aiškinantis sukčiavimo aplinkybes.
Jeigu įtartiname puslapyje buvo suvesti elektroninės bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenys, apie tai bankui reikia pasakyti iš karto.
Pavojingiausia detalė – sąskaita gali nekelti įtarimo
Šios sukčiavimo schemos pavojus slypi jos kasdieniškume. Žmonės yra įpratę elektroniniu paštu gauti sąskaitas už ryšį, elektrą, draudimą ir kitas paslaugas, todėl tokie laiškai neatrodo neįprasti.
Sukčiams nebūtina žadėti didelio laimėjimo ar prašyti milžiniškos sumos. Kartais jiems pakanka atsiųsti tikrovišką dokumentą ir tikėtis, kad gavėjas, tvarkydamas kasdienius mokėjimus, nepastebės pakeistų rekvizitų.
Todėl pagrindinė taisyklė paprasta: tikroviška išvaizda dar neįrodo, kad sąskaita yra tikra. Prieš mokant reikia patikrinti ne tik įmonės pavadinimą ir sumą, bet ir siuntėjo adresą, gavėją bei banko sąskaitą.
Kelios papildomos minutės gali apsaugoti ne tik nuo prarastų pinigų. Jos gali padėti išvengti ir asmens duomenų, prisijungimų ar mokėjimo informacijos perdavimo sukčiams.
