Tomas L.
Sodininkė Vilma savo šiltnamyje, tarp augančių agurkų, sutiko netikėtą svečią – gyvatę. Neįprastą akimirką moteris užfiksavo nuotraukoje ir sutiko ja pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Koks gyvis įsikūrė šiltnamyje, ar jis gali kelti pavojų ir kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, paaiškino herpetologas, laukinės gamtos ekspertas, egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius, dar žinomas „Džiunglių žmogaus“ vardu.
Įvardijo, kas slėpėsi tarp agurkų
Pažvelgęs į Vilmos užfiksuotą gyvį, G. Paškevičius iškart patvirtino, kad šiltnamyje įsitaisė geltonskruostis žaltys.
„Tai tikrai yra geltonskruostis žaltys – dažniausiai sutinkama gyvatė mūsų krašte. Tai, kad jis atsidūrė šiltnamyje, nėra labai netikėta, nes žalčiai ten užklysta gana dažnai“, – sako herpetologas.
Pasak jo, šiltnamyje žalčiui susidaro itin palankios sąlygos: čia šilta, drėgna, nuolat laistoma, galima rasti grobio ir saugių slėptuvių.
„Šiltnamiuose dažnai būna varliagyvių – rupūžių, varlyčių ar tritonų. Žalčiai ten atkeliauja ieškodami grobio.
Be to, paprastai būna lentų, kibirų ar kitų daiktų, po kuriais galima pasislėpti. Gyvūnas gali ramiai tūnoti, o panorėjęs iššliaužti į laisvę. Susidaro tarsi natūralus terariumas“, – paaiškina pašnekovas.
Turi dantis, tačiau pirmiausia bandys pasprukti
Nors žalčiai nėra nuodingi ir įprastai žmonėms pavojaus nekelia, ekspertas pabrėžia, kad nederėtų manyti, jog jie apskritai negali įkąsti.
„Aš apskritai sakau, kad pavojingų roplių Lietuvoje neturime. Turime vieną nuodingą gyvatę, tačiau jos pavojus taip pat yra sąlyginis. Žaltys turi dantis ir, jeigu žmogus ims jį į rankas, gali įkąsti. Vis dėlto pirmiausia jis stengsis to nedaryti“, – kalba G. Paškevičius.
Įprasta žalčio reakcija pamačius žmogų – bandymas kuo greičiau pasprukti. Jeigu pabėgti nepavyksta, gyvūnas gali imtis… teatrališkesnės gynybos.
„Jeigu sprukimas nepadeda, žaltys surengia tam tikrą spektaklį – apsimeta negyvas. Jis apsiverčia ant nugaros, parodo savo šviesų pilvą, išsižioja, iškiša liežuvį ir tarsi mirdamas pradeda trūkčioti.
Dar gali apsipurkšti itin dvokiančiomis išmatomis. Visa tai daroma tam, kad plėšrūnas pagalvotų, jog gyvūnas žūsta ar jau yra negyvas, ir jo neėstų“, – pasakoja specialistas.
Tik tuomet, jeigu žmogus ir toliau gyvatę gaudytų, imtų į rankas ar kitaip vargintų, žaltys galėtų gintis kąsdamas.
„Kandimas yra galutinė jo gynybos priemonė. Reikia nemažai pasistengti, kad žaltys įkąstų – jį gaudyti, imti ar liesti. Tuomet jis ginsis. Aš jo vietoje daryčiau tą patį“, – su šypsena pažymi pašnekovas.
Todėl sode ar šiltnamyje pamačius žaltį geriausia jo neliesti, nebandyti sugauti ar užmušti ir suteikti galimybę pačiam pasišalinti.
Jeigu gyvatei nėra galimybės ištrūkti iš patalpos, tuomet specialistas rekomenduoja roplį švelniai iššluoti pasitelkiant įrankį, kurį turi visi – šluotą. Tvirti žvynai roplį apsaugos nuo sužeidimų, o ir žmogui nereikės tiesioginio kontakto su gyvūnu. Svarbiausia visą tai daryti atsargiai.
Žaltį ar kitą gyvatę galima įšluoti į, pavyzdžiui, paverstą kibirą, tuomet jį uždaryti ir gyvūną išleisti tolėliau nuo vietos, kur žvynuotasis kaimynas užklydo.
Kaip atpažinti žalčio įkandimą?
Pasak G. Paškevičiaus, žalčio burnoje yra daug mažų, aštrių, į kabliukus panašių dantų, todėl po įkandimo odoje paprastai lieka daugiau smulkių žymelių. Tuo metu įkandus angiai dažniausiai matomos dvi, o kartais viena ryškesnė skylutė.
„Žalčio įkandimo vietoje gali būti daug mažų skylučių. Žaizdelė gali kiek ilgiau kraujuoti, nes jo seilėse yra fermentų, trukdančių kraujui krešėti. Vis dėlto jokių rimtų pasekmių toks įkandimas neturėtų sukelti, naminių kačių įdrėskimai ar įkandimai gerokai pavojingesni“, – teigia ekspertas.
Jis primena paprastą taisyklę: bet kuris burną ir dantis turintis gyvūnas gali įkąsti, tačiau tai nereiškia, kad jo reikia bijoti. Svarbiausia gyvūno neprovokuoti ir leisti jam pasitraukti.
Angys žmonių šiaip sau nepuola
Kur kas daugiau nerimo žmonėms kelia paprastoji angis – vienintelė Lietuvoje gyvenanti nuodinga gyvatė. Tačiau G. Paškevičius pabrėžia, kad ir angis žmogaus nepuola be priežasties.
„Gyvatės nėra teritoriniai gyvūnai. Jos nesaugo kokio nors kelmo ar rąsto ir nelaukia, kol ateis žmogus, kad galėtų jį išvyti. Nebus taip, kad einate grybauti, o angis staiga atšliaužia ir kanda į kulkšnį. Ji taip nedarys“, – aiškina specialistas.
Angies nuodai pirmiausia skirti ne gynybai nuo žmogaus, o grobiui sumedžioti. Šios gyvatės minta pelėmis, žiurkėmis, kurmiais ir kitais smulkiais gyvūnais.
„Nuodai jai reikalingi tam, kad galėtų sumedžioti grobį. Be to, kuo daugiau angių, tuo mažiau pelių, o kuo mažiau pelių, tuo mažiau ir erkių – laimi visi. Žmonės šio ryšio dažnai nesupranta“, – pastebi pašnekovas.
Taip pat svarbu suprasti, kad nuodai gyvatei nėra neišsenkantis išteklius – juos panaudojusi ji turi atkurti jų atsargas, todėl žmogui angis kanda tik tuomet, kai jaučia neišvengiamą pavojų savo gyvybei.
Prieš kąsdama perspėja ne vieną kartą
Sutikusi žmogų angis pirmiausia mėgins pasislėpti arba pasprukti. Jeigu žmogus ir toliau artinsis, ji gali pradėti šnypšti, taip įspėdama apie savo buvimo vietą.
„Ji tarsi sako: aš čia esu, neužmink. Jeigu žmogus vis tiek artinsis, angis gali imituoti kirtimo judesius, tačiau dar nekąsti. Tik jeigu ir tai nepadės, žmogus lįs prie jos ar badys pagaliu, ji gali įkąsti“, – pasakoja G. Paškevičius.
Kartais angis gali įkąsti nesuleisdama nuodų – tai vadinamasis sausas įkandimas. Tokiu atveju odoje lieka dvi įkandimo žymės, tačiau nuodų poveikio simptomai nepasireiškia.
Vis dėlto pavojus gerokai išauga netyčia ant angies užmynus. Tuomet gyvatė gali kąsti nedelsdama, nes situaciją vertina kaip tiesioginį pavojų savo gyvybei.
„Įkandimo momentas gali būti gana neskausmingas, todėl žmogus ne visada iš karto supranta, kas nutiko. Vaikštant vietose, kur gali būti angių, galima garsiau trepsėti, sukelti vibraciją – gyvatės ją pajus ir pasitrauks nuo tako“, – pataria ekspertas.
Gali pasirodyti ir prie ūkių
Angys gyvena ne tik miškuose ar pelkėse. Pasak G. Paškevičiaus, jų buveinės daugiausia priklauso nuo to, ar konkrečioje vietoje yra pakankamai grobio.
„Ten, kur yra graužikų, gali būti ir angių. Jos sutinkamos ir prie ūkių bei fermų, kur laikomi gyvuliai, yra pašarų ir dėl to veisiasi graužikai. Taip pat jos gali gyventi aukštapelkėse, durpynuose, pušynuose, ganyklose ir dirbamuose laukuose“, – vardija herpetologas.
Angių skaičiui įtakos turi ir gandrai, kurie šias gyvates medžioja. Todėl vietovėse, kuriose gausu gandralizdžių, angių paprastai būna mažiau.
Įkandus angiai – nečiulpti nuodų ir neveržti galūnės
Jeigu angis vis dėlto įkando, G. Paškevičius ragina nepanikuoti, nesiimti liaudiškų gydymo būdų ir kuo ramiau vykti į gydymo įstaigą.
„Negalima užrišti ar stipriai užveržti įkastos galūnės, bandyti iščiulpti nuodų, išpjauti įkandimo vietos ar kitaip jos liesti. Reikia ramiai vykti į gydymo įstaigą, kur žmogumi pasirūpins medikai“, – pabrėžia ekspertas.
Bandant iščiulpti nuodus, jie gali patekti į burnoje esančias žaizdeles, o užveržus galūnę nuodai gali susikaupti vienoje vietoje ir sukelti didesnę žalą audiniams. Taip pat nereikėtų bandyti sugauti įkandusios angies ar vežtis jos kartu su savimi į gydymo įstaigą.
„Medikams nereikia atvežti pačios angies stiklainyje. Jie iš įkandimo žymių ir simptomų iškart supras, kas nutiko. Bandant gyvatę sugauti galima tik dar kartą nukentėti ir sugaišti tiek savo, tiek medikų laiką“, – įspėja pašnekovas.
Jeigu įkandimo metu buvo suleista nuodų, pirmieji simptomai, pasak specialisto, gali pasireikšti maždaug per pusvalandį. Gali atsirasti galvos svaigimas ar skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas ir kiti negalavimai.
Net jeigu iš pradžių žmogus jaučiasi neblogai, ekspertas vis tiek rekomenduoja kreiptis į medikus. Svarbiausia – išlikti ramiam, kuo mažiau judinti įkastą galūnę ir nebandyti gydytis savarankiškai.
„Angies nuodai, patekę į kraują, neretai savaime išsivaikšto ir didelės žalos nesukelia. Įdomu yra ir tai, kad jei žmogus yra pavartojęs alkoholio, tai įkandimo atveju gali net padėti – alkoholis išplečia kraujagysles, todėl nuodai išsivaikšto greičiau“, – pasakoja biologas.
Anot jo, nors angys ir nuodingos, labai jų bijoti neverta – jo teigimu, kol stebima medicinos istorija, Lietuvoje dar nėra nustatyto nei vieno mirties atvejo nuo angies įkandimo.
