|
 Pasaulio tvanas – daugelyje senovės kultūrų vaizduojamas milžiniškas potvynis, užliejantis pasaulį ir nusinešantis visa, kas gyva, išskyrus mažą dalelę išrinktųjų.
Populiariausia pasaulinio tvano versija yra Biblijoje aprašomas epizodas, kai Dievas dėl žmonijos nedorumo nusprendžia sunaikinti Žemę. Vis dėlto atsiranda vienas doras žmogus, Nojus, kuriam Dievas nurodo, kaip pasistatyti laivą ir išgelbėti save bei artimuosius. Nojus pasiima į laivą ir po du kiekvienos rūšies gyvūnus.
Pasaulinis tvanas aprašomas ir dar senesniame šaltinyje – Babilono epe apie Gilgamešą. Jame dievai taip pat bando pražudyti visą žmoniją, bet vienas žmogus pastato laivą ir juo išgelbėja save, savo žmoną bei skirtingas gyvūnų rūšis.
Senovės graikų bei romėnų mitologijoje taip pat esti pasakojimų apie žmogų, išgelbėjusį savo šeimą ir gyvūniją nuo tvano. Airiai turi senovinių legendų apie karalienę, kuriai su savo palyda teko septynerius metus plaukioti laivu, kai vandenynai pasiglemžė visą Airiją.
Įdomu tai, kad net europiečiams pirmąkart atvykus užkariauti Amerikos žemyno, jie iš indėnų išgirdo pasakojimus, neįtikėtinai panašius į Biblijoje aprašomą Nojaus laivo istoriją.
|
|
|
Voruta – iki mūsų dienų neišlikusi lietuvių pilis, laikoma viena iš svarbiausių karaliaus Mindaugo rezidencijų.
Pirmą kartą Vorutos pilis paminėta 1251 metais Volynės metraštyje. Jame pažymima, kad tais pačiais metais Mindaugas šioje pilyje apsigynė nuo konkurentų – kunigaikščių Tautvilo, Gedvydo, Vykinto – atakos. Šiame kare Mindaugui padėjo Livonijos ordino kariuomenė, o kitiems kunigaikščiams – Haličo-Volynės valstybė.
Nėra žinoma tiksli geografinė pilies buvimo vieta, nes skirtingi tyrinėtojai nurodo vis kitokias prognozes. Siūlyta pilies lokalizacijos vieta laikyti Medininkus, Kernavę, Liškiavą, Buteikius ir kt. Šiuo metu labiausiai tikėtina laikoma latvio Eduardo Volterio pasiūlyta Vorutos vieta – Šeiminyškėlių piliakalnis.
Rimti archeologiniai piliakalnio Šeimyniškėliuose kasinėjimai prasidėjo tik 1990 metais, tyrinėtojai čia aptiko pilies įtvirtinimų, pastatų liekanų, indų, kaulų. Pastaraisiais metais pilies apžvalgos bokštas ir tiltas per upelį buvo rekonstruoti ir atstatyti.
|
|
Gilgamešo epas – seniausia žinoma epinė poema, vienas iš seniausiai atrastų literatūros kūrinių pasaulyje. Šią epinę poemą užrašė šumerai.
Manoma, kad epas apie Gilgamešą buvo sukurtas prieš daugiau nei keturis tūkstančius metų. Išbaigčiausia epo versija rasta užrašyta ant dvylikos lentelių, karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje. Poemoje vaizduojamas Uruko karaliaus Gilgamešo gyvenimas.
Įdomu tai, kad šiame kūrinyje pastebimi ryšiai su Biblija. Jame minimi du žmonės, kurie galėtų būti Adomo ir Ievos atitikmenys – Enkidu ir Shamhat. Poemoje jie sukuriami pagal Dievo paveikslą ir gyvena harmonijoje su gyvūnais. Vėliau moteris (Shamhat) suvilioja Enkidu, jį pamaitina, jie apsirengia, tampa „protingais, kaip Dievas“ ir palieka savo gyventą harmoniją be galimybės sugrįžti. Be to, Gilgamešo epe, kaip ir Biblijoje, minimas pasaulinis tvanas.
Gilgamešo epą 1853 metais atrado britų tyrinėtojas Hormuzdas Rassamas. Apytiksliai po dvidešimties metų poema buvo išversta į anglų kalbą ir nuo tada tapo plačiai žinoma. Ją galite perskaityti paspaudę čia (anglų kalba).
|
|
|
Tomatina – kasmetinis Bunjolio mieste, Ispanijoje, vykstantis festivalis, kurio metu tūkstančiai žmonių dalyvauja pomidorų mūšyje.
Šventė vyksta paskutinį kiekvieno rugpjūčio trečiadienį, jos metu sunaudojama dešimtys tonų pomidorų. Tai didžiausia daržovių kovos šventė pasaulyje. Festivalis tęsiasi visą savaitę, o didžiulis pomidorų mūšis yra jo kulminacija. Šią kovą tiesiogiai transliuoja didžiausi Ispanijos televizijos kanalai.
Kaip ir daugelis panašių tradicijų, Tomatina atsirado atsitiktinai. Kasmetinio parado miesto aikštėje metu, grupelė jaunuolių nusprendė prisijungti prie muzikantų. Šiems tai nepatiko, todėl kilo neramumai – šventės dalyviai griebė pomidorus nuo greta esančių daržovių stendų ir ėmė juos mėtyti vieni į kitus. Kitais metais ta pati grupelė jaunuolių vėl atėjo į šį renginį, bet šįkart jau apsiginklavę savo atsineštais pomidorais. Nepaisant nuolatinių policijos bandymų nutraukti pomidorų kovas, jos vietiniams gyventojams ėmė labai patikti, todėl galiausiai buvo įteisintos.
Šventės metu pomidorai yra mėtomi iš pravažiuojančių sunkvežimių. „La Tomatina“ taisyklėse pabrėžiama, kad šventės dalyviai privalo duoti jiems kelią. Taip pat dalyviai prieš mesdami pomidorą privalo jį sutraiškyti, kad būtų išvengta sužeidimų, o pasigirdus antrajam šūviui – nebesikauti.
|
|
Alvinas Karpis (1907-1979) – lietuvių kilmės nusikaltėlis, veikęs JAV ir Kanadoje. Tikrasis jo vardas – Albin Francis Karpowicz, o Lietuvoje jis kartais vadinamas Albinu Karpavičiumi.
Gimė Kanadoje, lietuvių imigrantų šeimoje. Jau nuo dešimties metų ėmėsi įvairių nelegalių veiklų, bendravo su kitais nusikaltėliais. Per nepavykusį apiplėšimą buvo sulaikytas ir nuteistas, bet iš kalėjimo pabėgo. Laisvėje A. Karpis bei jo draugai ir toliau plėšė bei žudė, todėl jis greitai vėl buvo įkalintas.
Išėjęs į laisvę, 1931 metais, A. Karpis susidėjo su Fredu Barkeriu, o jų įkurta Karpis-Barker gauja tapo vienu grėsmingiausių nusikaltėlių sindikatų visoje šalyje. Dar nesulaukęs 25 metų A. Karpis tapo vienu sėkmingiausių nusikaltėlių JAV istorijoje. Jis buvo paskelbtas „Valstybės priešu nr. 1“ („Public Enemy No. 1“) – ieškomiausiu šalies nusikaltėliu.
Sučiuptas 1936 metais, A. Karpis buvo nusiųstas į kalėjimą, kur bausmę atliko vienoje kameroje su kitu garsiu nusikaltėliu – Al Capone. Žymiajame Alkatrase A. Karpis kalėjo net 26 metus – ilgiau už bet kurį kitą nusikaltėlį. Išėjęs į laisvę gyveno Ispanijoje, kur, jau sulaukęs senatvės, mirė nuo narkotikų perdozavimo.
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 23 |
